Kada ir kodėl susidomėjote ekologija?
Vaikystėje visas vasaras praleisdavau kaime, tad šviežios, iš daržo ką tik nuskintos daržovės ir uogos, dar šiltas karvės pienas man yra natūralūs dalykai. Pastaruoju metu dauguma produktų, parduodamų parduotuvėse, nei iš tolo nebepanašūs į tuos, kuriuos aš atsimenu. Man patinka maistas, pagamintas kiek galima natūraliau.
Kaip kilo idėja įkurti sveikasvaikas.lt?
Rašydama mokslo darbą, atsitiktinai pastebėjau, kad Lietuvoje vieni maisto priedai leistini, o kitose šalyse jie uždrausti. Taip pradėjau domėtis „E“ reikšmėmis ir labai įsigilinau į šitą sritį. Dirbu informacinių technologijų įmonėje, tad turėjome visas galimybes sukurti informacinį puslapį ir pasidalyti savo atradimu su kitais.
Ką galite pasiūlyti žmonėms, kurie nusprendė gyventi ekologiškai?
Ekologija – ne tik gyvenimo būdas. Tai ir mąstymas. Todėl pirmiausia reikėtų pasidomėti, kodėl verta taip gyventi. Kai supranti, kad, pavyzdžiui, ekologiškai užaugintos daržovės naudingos ne tik tau, bet ir gamtai, malonumas jas valgant patrigubėja. Nusprendusiems pradėti gyventi ekologiškai galiu pasiūlyti tik tiek: pradėkite (šypsosi).
Aišku, iš pradžių tam reikia daugiau jėgų. Vien važiuoti iki turgaus, o ne nueiti į artimiausią parduotuvę apsipirkti atima daug laiko. Vėliau tai tampa maloniu įpročiu, suteikiančiu kur kas daugiau gyvenimo džiaugsmo. Kita vertus, šiuo metu parduotuvėse irgi atsiranda vis daugiau ekologiškų prekių, todėl paskyrus gerą valandą didesniame prekybos centre galima visiškai pakeisti savo prekių krepšelį.
Ar jūsų namuose rastume neekologiškų produktų?
Be abejo. Mes nesame ekofanatikai, bet stengiamės vartoti kuo natūralesnius produktus ir darome tai nuoširdžiai. To paties tikimės ir iš sveikasvaikas.lt lankytojų. Produktų katalogą pildo jie patys. Mes surinkome ir pateikėme informaciją apie maisto priedus, o produkto sudėtį etiketėje privalo nurodyti kiekvienas gamintojas. Todėl, aptikę neleistinus priedus viename ar kitame gaminyje, juos paviešiname. Laboratorijoje visų produktų netiriame. Jei gamintojas nori prisidėti prie mūsų iniciatyvos ir pažymėti savo gaminį mūsų ženklu, atliekame tyrimus.
Kiek teko lankytis Vakarų šalių prekybos centruose, visada atkreipiu dėmesį į ekologiškų produktų skyrių ir produktų gausą. Šis skyrius visada dominuoja, o štai pas mus dažnai tenka jo net paieškoti ir produktų pasirinkimas yra gana skurdus.
Jei ne paslaptis, ar kada buvote sulaukę prašymų ar pasiūlymų suklastoti tyrimų rezultatus?
Niekada neteko, o jei kas nors ir pabandytų, iškart tai paviešintume.
Jūsų veikla „nepadėjo“ įsigyti priešų?
Pačioje pradžioje esame sulaukę net grasinimų, bet dabar daugelio produktų, kuriuose buvo kenksmingų priedų, sudėtis pakito. Kaip sako patys gamintojai, jiems visai nesvarbu, ką gaminti, svarbiausia, kad žmonės pirktų... Socialiai atsakingas verslas (ypač maisto srityje) yra ateities verslas, ir tą galima pastebėti visoje Vakarų Europoje. Sveikata yra svarbi kiekvienam žmogui. Vykdydami „Sveikas vaikas“ projektą, kiekvieną dieną sulaukiame vis daugiau draugų.
Kodėl tinklalapį pavadinote „Sveikas vaikas“?
Prieš pradėdami kurti tinklalapį, manėme, kad jis bus aktualus tik mamoms, auginančioms mažus vaikus. Juk tėvų (net ir tų, kurie dar tik žada vaikelio susilaukti už penkerių metų) vienintelis noras – kad vaikas būtų sveikas. Be to, vaikai yra pavojingiausioje rizikos grupėje – jautriausiai reaguoja į visą chemiją ir juos labiausiai reikia saugoti.
Kokia ekologiško maisto situacija Lietuvoje, palyginti su kitomis pasaulio šalimis?
Kiek teko lankytis Vakarų šalių prekybos centruose, visada atkreipiu dėmesį į ekologiškų produktų skyrių ir produktų gausą. Šis skyrius visada dominuoja, o štai pas mus dažnai tenka jo net paieškoti ir produktų pasirinkimas yra gana skurdus. Be to, egzistuoja nepasitikėjimas – vis pasigirsta atsiliepimų, kad produktas parduodamas kaip ekologiškas, nors iš tiesų toks nėra. Lietuvoje jaučiamos tik pirmosios ekologinio judėjimo užuomazgos, kai išsivysčiusios Vakarų šalys jau seniai „atsikando“ cheminių produktų.
Kodėl apskritai gaminamas toks kenksmingas maistas, juk dar neseniai to nebuvo?
Verslininkai visada siekia didesnio pelno – cheminiai maisto priedai gerokai atpigina paties gaminio kainą, jis yra skanesnis, ilgiau laikosi, patraukliau atrodo, geriau kvepia. Juk daug pigiau pagaminti natūralaus skonio uogienę nei iš tiesų ją natūraliai pagaminti. Tačiau viskas priklauso nuo mūsų pačių sąmoningumo – kol yra žmonių, kurie tokius produktus pirks, tol juos ir gamins.
Kokie maisto produktuose aptinkami konservantai, priedai, chemikalai yra pavojingi? Kaip jie gali pakenkti?
Šiuo metu Lietuvoje yra leidžiama naudoti per 40 maisto priedų, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių yra uždrausti kitose šalyse, ir apie 10 priedų, kurie neuždrausti, tačiau apie jų žalingą poveikį skalambija viso pasaulio mokslininkai. Dažniausiai minimos ligos – alergija, astma, migrena, dėmesio sutrikimai, retais atvejais – vėžys. Visada akcentuojama, kad jos gali kilti, o gali ir nekilti – jei žmogus yra linkęs į tam tikrą ligą, rizika susirgti padidėja. Dar vienas dalykas: nežinoma, kaip vieni priedai reaguoja su kitais ir kokias reakcijas sukelia.
Kokius pagrindinius dalykus turėtų žinoti kiekviena mama, norėdama parduotuvėje nupirkti vaikui nekenksmingo maisto?
Svarbu atkreipti dėmesį į produkto sudėtį ir vengti produktų, kurių etiketėse prirašyta daugybė nesuprantamų pavadinimų ar „E“ numerių. Reikia turėti omenyje dar ir tai, kad kuo produktas ryškesnis, tuo didesnė tikimybė, kad jame bus jūsų vaikui kenksmingų medžiagų
Tiriate įvairius produktus, kuriuos galima nusipirkti parduotuvėse. O ką manote apie pačių parduotuvių gaminamą maistą: kepinius, salotas, mėsos gaminius ir pan.?
Pamenu, tik atsiradus prekybos centrams, visi nustojo gaminti namuose ir džiaugdavosi, kad nebereikės pjaustyti mišrainių. Džiugu, kad dabar vėl pamažu grįžtama prie senųjų tradicijų ir baltos mišrainės pjaustomos namuose. Prekybos centrų kulinarijos gaminiuose dažnai būna nenurodyta sudėtis, todėl jei abejojate, paprašykite ją pateikti.
Ar saugu valgyti kavinėse, baruose, restoranuose?
Visos mitybos įstaigos turi laikytis griežtų įstatymų, jas tikrina kontroliuojančios institucijos. Visgi maisto kokybė priklauso nuo savininkų „supratimo“. Siūlyčiau pasikliauti ir savo skonio receptoriais. Paprastai jau po pirmo patiekalo tampa akivaizdu, ar naudojami geros kokybės produktai, ar viską bandoma „paskaninti“ skonio stiprikliais.
Ar pasitaikė atvejų, kai tirto produkto sudėtis pribloškė ir išgąsdino?
Kiek teko tirti produktų, visų jų sudėtis atitiko lūkesčius. Tačiau esu girdėjusi apie saldainius, kuriuose tik „E“ priedai, nėra net želatinos. Mačiau tortų, kuriuose per 20 „E“ priedų. Tokie produktai tikrai gąsdina...
Ko nepatartumėte valgyti, gerti net savo priešui?
Nepatarčiau valgyti produkto neperskaičius jo sudėties. Jei visi būsime tie, kurie perka bet ką, gamintojai ir toliau gamins bet ką.
Užsienio universitetų tyrimų duomenimis, vaikų hiperaktyvumą ir daugelį kitų neigiamų savybių lemia nesveika mityba. Ką apie tai manote?
Anglijos universitete atliktas tyrimas įrodė, kad tam tikri dažikliai ir konservantai sukelia vaikų hiperaktyvumą. Geranorišku susitarimu daugelis Anglijos gamintojų nenaudoja šių dažiklių. Anglijos maisto ir veterinarijos tarnyba pasiekė, kad visoje Europos Sąjungoje netrukus bus privalu produktą, kuriame yra šių dažiklių, pažymėti kaip sukeliantį dėmesio sutrikimus.
Be produktų tyrimų, užsiimate ir socialine reklama...
Socialinė reklama – viena iš mūsų akcijos „Už maistą be chemijos“ dalių. Vienintelis mūsų tikslas – kad Lietuvoje atsirastų kuo daugiau natūralių produktų, o žmonės taptų sąmoningesni ir nepirktų katės maiše. Neseniai „kažkas“ mūsų reklaminę akciją apkaltino neetiškumu ir reikalauja liautis ją rodyti... Bet tai tik labiau padidina mūsų ryžtą dirbti savo darbą. Sulaukę tiek teigiamos, tiek neigiamos reakcijos, suvokiame, kad esame matomi, vadinasi, galime kažką pakeisti visų mūsų ir aplinkos labui.
Ko palinkėtumėte visiems mūsų skaitytojams?
Rūpinkitės savo sveikata dar nesusirgę.
