 |
| Viganto Ovadnevo nuotrauka/Aistė Paškevičiūtė |
Džiugo Siaurusaičio klausimai Aistei Paškevičiūtei:
Koks yra 238–ojo Urano izotopo skilimo pusamžis?
Kadangi šį klausimą Tu visiems uždavinėji pastaruosius penkerius metus, atsakymą žino kiekvienas darželinukas – keturi su puse milijono metų. Beje, šiam klausimui, manau, jau reikėtų skelbti senaties terminą.
Kiek gyvenime esi suradusi penkialapių dobilėlių?
Tu, rupūže!!! Nė vieno!!! („Penkialapis dobilėlis simbolizuoja vieną reikšmingą ir lemtingą Aistės gyvenimo įvykį. Kadangi jis labai asmeniškas, negaliu atskleisti detalių“, – sako Džiugas.)
Ar planuoji į savo sportinį automobilį įsidėti dujų balioną?
Šito derėtų klausti „Swedbank lizingo“, nes būtent jam šiuo metu priklauso mano automobilis.
Kada ruošiesi pasididinti papus?
Kai Tu įkursi „Džiugo džiuginančią grožio kliniką“ ir paprašysi manęs ją reklamuoti.
Kiek Tau vakare reikia išgerti, kad kitą dieną būtų bloga?
Šitą atsakymą Tu, lapine, puikiai žinai (juokiasi). („Aistei užtenka nedaug – poros kokteilių ir alaus bokalo“, – atskleidžia Džiugas.)
Ar balerinų kojų verstumas lieka visam gyvenimui, ar senstant jos susisuka į vidų?
Tiesą pasakius, nė viena balerina iki šiol nesulaukė penkiasdešimties su nuosavomis kojomis, todėl atsakymas nugrimzta nežinion.
Ar naktimis dažnai vaikštinėji po Belmonto apylinkes? Jei taip, kiek kartų atsitrenkei į pušį?
Su kai kuriais interesantais iškeliauju į Pučkorių atodangą. Kadangi einu ne viena, todėl tai, į ką atsiremiu, nebūna pušis.
Visi žino, kad esi ne žmogus, o ateivė. Iki kelintų metų užprogramuota Tavo motininė plokštė?
Šiam atsakymui gauti reikia išvesti antrojo lygio išvestinę iš per gyvenimą rastų penkialapių dobilų bei pridėti susidūrimų su vaisingomis pušimis integralą.
 |
| Butauto Barausko nuotrauka/Džiugas Siaurusaitis |
Aistės Paškevičiūtės klausimai Džiugui Siaurusaičiui:
Ar sunku gyventi, kai žmonės, tik išgirdę Tavo balsą, ima juoktis, nors Tu nori pasakyti ką nors rimta?
Nesunku, nes niekada nenoriu pasakyti nieko rimta.
Tu kada nors kalbi rimtai?
Žiūrėti pirmo klausimo atsakymą.
Ar vis dar renkiesi dienos patiekalą pagal tai, kokį alkoholį turi šaldytuve?
Be jokios abejonės! Beje, šaldytuve laikau tik alų ir degtinę. Viskis, brendis ir kalvadosas yra sandėliuke.
Kaip baudi savo dalmatiną, kai jis sugraužia Tavo batus. Žinau, kad batų turi po vieną porą sezonui.
Pirma – ne dalmatiną, o dalmatinę, nes Dolčė yra kalė. Antra – kalės batų negraužia, jos juos tiesiog kaupia.
Ar Tau kyla egzistencinių klausimų: kas aš esu, kodėl esu, kur link einu?
Kai nebežinau, kas aš esu, ilgai žiūriu į veidrodį ir sakau: „Aš tavęs nepažįstu, bet aš tave nuskusiu.“ Tada mane kas nors pašaukia vardu ir aš iškart susivokiu, kas esu, suprantu, kodėl šiandien pirmadienis, ir kaipmat einu sandėliuko arba šaldytuvo link.
Ar pasiilgsti manęs ir „Skylės sienoj“?
Aiste, prašau man viešai nešvankių klausimų neuždavinėti!
Ką darai, kai gyvenimas pasidaro labai labai nebejuokingas?
Taip nebūna. Kaip sakė didysis Mao Dzedungas, kuo blogiau – tuo geriau, t. y. juokingiau.
Ką darai, kai niekas nesupranta Tavo pokšto?
Apsimetu, kad aš kalbėjau rimtai.
