– Kokiomis nuotaikomis pasitinkate jubiliejų?
– Jos labai geros, prieš gimtadienį kelioms dienoms ištrūkau pailsėti prie jūros pas draugę. Pas ją labai gražu ir gera atmosfera, mėgaujuosi gražiais orais, saule ir jūros ošimu.
Gimtadienio nesureikšminu. Į viską žiūriu paprastai. Džiaugiuosi, kad man jau 40, nes visomis prasmėmis jaučiuosi brandesnė, išmintingesnė, valingesnė. Tai yra vienas gražiausių gyvenimo etapų.
Harmonija su savimi gyvenime yra labai svarbi, ji ateina per patirtis. Šiuo metu mano gyvenime viskas yra savose vietose: aš turiu muziką, kuriu albumą su nuostabia komanda, mokau vaikus dainuoti, koncertuoju, turiu nuostabią dukrą, esu sveika – viskas yra labai gerai. Žinoma, kartais aplanko ir bloga nuotaika, blogų minčių, bet aš labai stengiuosi visur surasti grožį ir džiaugsmą.
– Ar jums gimtadienis – didelė šventė? Gal anksčiau nešvęsdavote jo?
– Šeštadienio vakarą koncertuosiu Panevėžio rajone, tad šią gražią sukaktį švęsiu su Lietuvos žmonėmis. Kitą dieną mes su draugais eisime vakarienės.
Tai nebus balius su fejerverkais, man to visiškai nereikia. Smagu matyti mylimus žmones, tuos, kurie kartu su manimi keliavo per gyvenimą, buvo kartu sunkiomis ir smagiomis akimirkomis. Tikras draugas ateina, kai visas pasaulis palieka.
Harmonija su savimi gyvenime yra labai svarbi, ji ateina per patirtis
– Mūsų visuomenėje yra nusistovėję tam tikri grožio ir amžiaus standartai. Ar jaučiate baimę vieną dieną jų nebeatitikti?
– Nejaučiu, nes mano prioritetai yra kiti. Standartai, taisyklės ir rėmai ne man, svarbiausias moters pašaukimas būti neišsenkančiu džiaugsmo, optimizmo, grožio, šviesos, energijos šaltiniu savo šeimai.
Manau, protingas ir išmintingas vyras žino, kaip padėti mylimai moteriai tapti dar nuostabesnei. O svarbiausia gyvenime išmokti neišsekti ir žinoti, kaip save pripildyti.
Aistės Pilvelytės gyvenimo akimirkos – galerijoje:
– Praeityje išgyvenote skyrybas, ar jaučiate, kad pagaliau gyvenime radote sau skirtą žmogų?
– Visa patirtis yra gera, bet be suvokimo patirtis tik istorija, visi siųsti mums išbandymai tai ženklai, kurie rodo, kad reikia kažką suvokti einant link savo gyvenimo tikslo.
Apie asmeninį gyvenimą niekada per daug nekalbu, tiesiog labai gerbiu tą žmogų, kuris yra arba kurio nėra. Palikime neatsakytą šį klausimą.
– Ar po skyrybų nebuvo sunkumų prie savęs prisileidžiant naują žmogų?
– Žinoma, kad buvo. Privalai visomis prasmėmis išsivalyti savo vidų, atrasti harmoniją su savimi ir pasiruošti naujiems santykiams.
– Viename interviu esate sakiusi, kad vienatvė – baisiausias dalykas gyvenime. Ar bėgant metams ši nuomonė nepasikeitė?
– Pasaulyje labai daug vienišų žmonių. Mes būtinai privalome pabūti, vienatvėje, bet jaustis vienišam nėra malonu. Žmogus, būdamas vienatvėje, į save įsileidžia ramybę, apmąstymus, gerumą ir meilę, kad paskui galėtų ją atiduoti kitam žmogui. Manau, kad vis dėlto vienatvė nėra baisiausias dalykas gyvenime, jaustis vienišam daug blogiau.
– Iš pirmosios santuokos auginate dukrą Ugnę, rugpjūtį ji švęs dešimties metų gimtadienį. Kaip sutariate su dukra?
– Ji – labai šauni mergina. Mes labai gerai sutariame, ji daug skaito. Dainininke ji sakė nenori būti. Labai svarbu, kad ji darytų tai, kas ją verčia jaustis gerai. Daug skaitau knygų apie vaikų auklėjimą. Motinystė – labai atsakingas darbas, jam reikia išminties.
Disciplina turi būti, reikia atsakingumo, darbų pasiskirstymo, vaikas turi žinoti, kokios yra jo pareigos. Stengiuosi auklėti teisingai, bet puikiai suprantu, kad kaip ir visi tėvai turiu spragų, bet svarbiausia, kad stengiuosi.
– 2014-aisiais jums buvo iškelta bankroto byla. Tai buvo dar vienas nemalonus išbandymas jūsų gyvenime. Ar šitas etapas jau baigėsi?
– Visai neseniai baigėsi bankroto byla. Prabėgo penkeri metai, buvo labai sunkus periodas, bet aš tą juodą kelią išgyvenau ir jaučiuosi stipresnė visomis prasmėmis. Labai daug skaičiau, knygose slypi daug atsakymų.
Aišku, gyvenimo patirčių ir praktikos nepasisemsi iš knygų, bet jos gali pakeisti mūsų mąstymą. Bendravau su žmonėmis, kurie daug prarado gyvenime, kalbėdavausi su vienuole. Patys svarbiausi dalykai ne materialiniai, bet nematomi dalykai: bendravimas draugyste, dalinimasis gėriu, garsai, kvapai, ramybė.
Motinystė – labai atsakingas darbas, jam reikia išminties
– 2016-aisiais jūs netekote savo tėčio Algirdo Pilvelio. Tą netektį matėte iš arti. Ar tai vis dar sunku prisiminti?
– Dabar apie tai jau galiu kalbėti. Aš radau jį mirusį namuose, tą veidą matau iki šiol. Jis buvo laimingas, man atrodo, kad iš gyvenimo jis išėjo lengvai. Tokios netektys, sielvartas atneša kitokį matymą ir net naujų jėgų. Manau, kad svarbu po panašių netekčių leisti sau gerai išsiverkti ir nenešioti to sielvarto savyje. Tiesa tokia, kad visi mes mirsime, tik laikas mūsu skirtingas.
– Paskutinis jūsų albumas pasirodė daugiau kaip prieš dešimt metų. Pokalbio pradžioje užsiminėte, kad šiuo metu kaip tik jį kuriate. Kada pasirodys jūsų naujos dainos?
– Albumą kuriu su labai puikia komanda, mums viskas tikrai sekasi puikiai. Aišku, su manimi turbūt nėra lengva dirbti, nes aš esu labai reikli. Tiesa, viskas vyksta gana lėtai, tad kalbėti apie konkrečią albumo išleidimo datą dar negaliu, manau, kad jo atsiradimui prireiks metų. Netrukus, vasarą, pristatysiu naują savo dainą pavadinimu „Pasidalinkim du kelius”.
Ta daina yra mūsų trijų: Evelinos Beivydaitė, Fausto Venckaus ir mano vaikas. Man atrodo, kad ji tikrai įdomaus skambesio. Daina, kaip ir visos, susijusi su asmeniniais išgyvenimais.
– Kalbate apie naują albumą, naujas dainas, galbūt su viena jų ryšitės dalyvauti nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje šiais metais?
– „Eurovizija“ jau tapo antruoju mano vardu. Galbūt kada nors išleisiu eurovizinių dainų albumą – per tą laiką dainų prisikaupė nemažai. Dauguma žmonių mane atsimena būtent iš „Eurovizijos“, tad tų minusų toje eurovizinėje etiketėje tikrai nėra.
Galbūt į atranką eisiu su Valerija Iljinaite, gruodžio mėnesį su ja planuojame rengti koncertus Lietuvoje. Tačiau dar anksti apie tai kalbėti. Prisipažinsiu – pernai turėjau tikrai gerą dainą, ilgai svarsčiau, bet pasakysiu tikrąją priežastį, kurios dar niekam viešai nesakiau – aš paprasčiausiai neįpirkau tos dainos.
Tai buvo vieno garsiausių Europos kompozitorių daina, jo kūriniai ne kartą laimėjo „Eurovizijoje“. Tam reikia finansinės paramos. Jeigu kas skaitys šį interviu ir nuspręs, kad gali skirti paramą dainai – susisiekite, tas kūrinys dar yra.
– Aiste, ar jūsų gyvenime dar daug neįgyvendintų svajonių liko?
– „Kovok už savo svajones ir tavo svajonės kovos už tave“ – tai vieno mėgstamiausio mano rašytojo Paulo Coelho žodžiai. Taip pat turiu tokią svajonę ir palinkėjimą mums visiems lietuviams – norėčiau, kad žmonės būtų supratingesni, mažiau vieniši, pikti ir jaustųsi mylimi.
