Apie tokią galimybę Ajana sako sužinojusi savo Svajonių žygio metu, kai nepaisant cerebrinio paralyžiaus įveikė 333 km. Kelionėje ją lydėjo šauliai savanoriai.
„Kai jie paklausė, kodėl su visomis savo veiklomis neprisijungiu prie Šaulių sąjungos, labai nustebau! Juk vaikštau su ramentais, koks iš manęs šaulys ar karys? Bet pasikalbėjome, kad yra įvairiausių darbų saugant savo šalį, žmonių švietimas – taip pat ne išimtis. Todėl, jei tik norime, tiek man, tiek mano vyrui, nors jis ir neregys, tikrai atsirastų vieta, – pasakoja Ajana. – Tai buvo pirmas kartas, kai kažkieno galvoje apie negalią buvo net mažiau stereotipų, nei mano. Esu labai dėkinga Šiaulių sąjungai.“
Garsioji žygeivė, savo neįtikėtina galia įveikti neeilinius iššūkius įkvepianti daugybę likimo brolių ir seserų, stebisi, kad įvyko didžiulis paradoksas: Svajonių žygio metu šalia buvę žmonės ir organizacijos ją išmokė pastebėti, kas ji yra be cerebrinio paralyžiaus ir kiek daug gali nepaisant šios žiaurios ligos.
„Nors žygis oficialiai baigėsi, dabar tampu šaule, o mano labdaros ir paramos fondas, rengiantis šunis asistentus, jungiasi prie „Bitės“ „SuperGalių“ programos. Užaugome ne tik aš, bet ir fondas, abu tapsime gerokai stipresni ir laisvesni, o tai – daugiau negu būčiau galėjusi pasvajoti“, – džiaugiasi Ajana.
Svajonių žygis vyko balandžio 9 – gegužės 26 dienomis, siekiant atkreipti dėmesį į žmonių su negalia teises bei surinkti lėšų specialių šunų asistentų parengimui. Šie šunys gali įspėti apie artėjančius epilepsijos ar cukrinio diabeto priepuolius,
