Jau ketvirtadienį 20-metis akordeonistas ir vėl skris į Didžiąją Britaniją. Tačiau trečius metus akordeono atlikimo meną Londone studijuojančio vaikino akyse – troškimas tęsti rimtosios akordeono muzikos populiarinimo misiją Lietuvoje ir meilė savai šaliai. Martynas 15min.lt papasakojo, kokius planus puoselėja ir kodėl per „Lietuvos talentų“ finalą salėje jį palaikė vos keli artimi žmonės.
– Ar dažnai tenka pasirodyti televizijoje?
– Kameros man nėra svetimos, esu dalyvavęs ne vienoje televizijos laidoje, tačiau „Lietuvos talentai“ yra kitoks, rimtas šou.
– Susidarė įspūdis, kad šįsyk labiau jaudinaisi nei dalyvaudamas šiame projekte praėjusį sezoną...
– Taip, be abejo. Kai eini antrą kartą, tai šį tą reiškia. Manau, mano akordeono muzikos populiarinimo misija pildosi, bet dar daug reikės dėl to pasistengti. Kad laimėčiau „Lietuvos talentus“, teko apeiti savo principus. Mano muzikos pasirinkimai nebuvo visuomet artimi man pačiam. Mieliau gročiau ką nors kita, bet žinau, kad publikai to reikia. Nevadinčiau to pataikavimu klausytojams, bet buvo tam tikras prisiderinimas.
– Kai laimėjai projektą, matyt, teks pasirodyti laidose, rengti pasirodymus. Ir toliau stengsiesi prisiderinti ar darysi tai, ką nori?
– (Šypsosi.) Čia ir buvo vienas iš stimulų laimėti. Laimėjęs aš įgaunu galimybę pasiūlyti savo repertuarą ir abejoju, kad tai bus atmesta. Savo soliniuose koncertuose stengiuosi maišyti – parodau rimtos klasikinės, šiuolaikinės muzikos, tačiau parodau ir šį tą gražaus sielai. (Šypsosi.)
Nedirbau, kol negavau darbo, susijusio su muzika. Dabar mokau vaikus muzikos ir groti akordeonu.– Londono karališkojoje akademijoje akordeonistai prilygsta tau?
– Esu savikritiškas žmogus. Dažniausia jaučiu, kad kažkas negerai ir turiu dirbti, tobulėti. Tai savimotyvacija. Londone nesijaučiu geriausias, bet pastarieji įvykiai, pasaulinis konkursas Kroatijoje, kur man pasisekė laimėti, nors niekas nė nemanė, kad taip gali įvykti. Įrodžiau, kad įmanoma. Tai šiek tiek gal ir pakeitė situaciją, bet Londono karališkojoje akademijoje visi muzikantai geri, ne tik akordeonistai.
– Kas iš žiūrovų salėje tave palaikė per „Lietuvos talentų“ finalą?
– Salėje buvo gal trys mano pakviesti žmonės. Šeima stebėjo prie televizorių. Čia, salėje, nebuvo daug palaikančiųjų. Mėgstu vienumą, man prieš sceną reikia susikaupti. Leidau sau šįsyk būti vienam.
– Kokie tavo artimiausi planai?
– Po keleto dienų skrendu atgal į Londoną, ten laukia egzaminas. (Šypsosi.) Ir dabar atvykau iš egzamino. Didžiuliai kontrastai mano gyvenime. Pabuvęs Londone, po pusantros savaitės grįšiu, nes pasirodysiu rimtame renginyje prezidentūroje, ten vyks tarptautinių konkursų laureatų pagerbimas.
– Jau spėjai bent šiek tiek pasvarstyti, kaip elgsiesi su gautais 10 tūkst. eurų?
– Šie pinigai mano rankose tampa mano studijų tęstinumo garantu, nes iš tiesų neturiu jokio rėmimo, negaunu stipendijos, mama negali išlaikyti. Pats išsilaikau ir tai iš esmės nėra labai lengva. Žinoma, nenoriu tų pinigų tiesiog išvaistyti, pravalgyti ar pravažinėti su metro. Tai bus šiokia tokia pagalba man. Bet norėčiau, kad tie pinigai įgautų išliekamąją vertę.
– Sakai, kad pats save išlaikai, kokį darbą dirbi?
– Buvau principingas šiuo klausimu, nedirbau, kol negavau darbo, susijusio su muzika. Dabar mokau vaikus muzikos ir groti akordeonu. (Šypsosi.)
– Kokį kūrinį norėtum groti tarptautiniame konkurse „Got Talent“, kai jame dalyvautum?
– Apie tai reikėtų galvoti ne dieną, o gal net ne mėnesį. Reikėtų įdėti nemažai darbo. Nežinau, ar labai linkčiau į roko, ar į populiariąją muziką. Norėčiau išlikti prie savosios misijos, parodyti akordeoną rimtu veidu ir tuo pačiu sudominti publiką.
– Kokia muzika tau patinka?
– Visokia, studijuoju rimtąją muziką ir dažniausiai tenka tokią groti. Bet džiaugiuosi, kad galiu pagroti bet ką.
– Kiek turi akordeonų?
– Šiaip turiu vieną, bet sakydamas „turiu“ privalau pridurti, kad jis ne visai mano. Tai yra Šiaulių miesto akordeonas. Aš neturiu nuosavo akordeono. Už laimėtus pinigus išeitų nusipirkti akordeoną, bet ne patį geriausią.
– Keliuose muzikos konkursuose esi dalyvavęs?
– Jų yra buvę daugiau nei 30, bet toks kaip „Lietuvos talentai“ – pirmasis. Jį išskiriu, tai kita kategorija ir net galiu pasakyti, kad tai daug sunkiau už tiesiog muzikantų konkursą.
– Ar svarstei galimybę pasirodyti britiškoje „Lietuvos talentų“ versijoje?
– Ne, esu lietuvis ir manau, kad turiu pasirodyti Lietuvoje.
