„Man labai patinka menininkės Jolitos Vaitkutės darbai – portretai, sukurti iš maisto produktų, prieskonių. O kadangi ji manęs šaltibarščiais nenutapė, paprašiau, kad sukurtų portretą iš akordeono detalių, – šypsodamasis pasakoja M.Levickis. – Idėja gimė ekspromtu, bekalbant su Jolita. Tačiau kai jau supratau, kad tai išties vyks, ėmiau netikėti, kad tai įmanoma. Juk akordeono dalys – visiškai skirtingo dydžio. Galbūt iš jų nesudėtinga sudėlioti kokį nors Kyborgą, bet kad mano veidą galima sukurti – netikėjau.“
Vis dėlto iki kūrybinio M.Levickio veido bruožų paieškų dar reikėjo įveikti kitą etapą: surasti bent tris „pavargusius“ akordeonus, išardyti juos ir perdirbti naujam meniniam gyvenimui.
„Akordeonus suradome per skelbimus, nusipirkome, atsivežę patys juos ardėme. O vieną akordeoną sudaro bene 10 tūkstančių detalių: varžteliai, slankės, klavišai, diržai, mygtukai, spyruoklės... Nuvežėme Jolitai pilnas dėžes, o ji sukūrė mano portretą per pusę kambario. Kai pamačiau rezultatą, buvau labai nustebintas kokybės“, – pasakojo M.Levickis.
J.Vaitkutė džiaugiasi, kad Martyną jos darbas šokiravo gerąja prasme. Jai ir pačiai tai buvo savotiškas iššūkis, naujovė.
„Tai buvo pirmas darbas, kurį dariau iš instrumentų. Pačiai buvo labai įdomu žiūrėti, kiek detalių savyje slepia akordeonas, kuris atrodo toks vienalytis. Atradau daugybę naujų dalykų, kurie yra nematomi ir padeda išgauti muzikinį garsą“, – pasakojo jaunoji menininkė.
M.Levickio portretą ji sukūrė gana greitai – per keturias valandas. Tačiau jo gyvavimo trukmė buvo dar trumpesnė. Pasirodo, šiam meno kūriniui lemta išlikti vien skaitmeniniame formate. „Ne viską lengva įrėminti. Tarkime, dumples sunku kaip nors priklijuoti. Todėl mano portretą Jolita nufotografavo, išrinko ir vėl sudėjo į dėžes“, – nustebina Martynas.
„Mano darbų tokia specifika, kad jie nėra išliekantys: vienaip ar kitaip būna sunaikinami. Bet tam neteikiu reikšmės, atvirkščiai – įžvelgiu kitą kampą. Tai yra karšta aktualija, trunkanti labai trumpai ir ta jos egzistavimo akimirka suteikia savo vertę. Mano kūryba išlieka tik kadre, tik akimirkoje“, – sako J.Vaitkutė.
M.Levickis jau žino, kaip panaudos unikalųjį kadrą – atspaus nuotrauką ant marškinėlių. „Penkias dešimtis jų padovanosime žmonėms, kurie užsiregistruos mano internetiniame puslapyje“, – pasakoja Martynas.
Originalių akordeono propagavimo idėjų jam nestinga. Martyno iniciatyva buvo įkurta „accoAkademija“, kuri veikia ne tik muzikos studijų principu: kartą per mėnesį akademijoje rengiami vėlyvieji sekmadienio pusryčiai su muzikos garsais. Ten susitikę bičiuliai bendrauja, keičiasi idėjomis.
M.Levickis taip pat yra subūręs ne vieną orkestrą, rugpjūčio mėnesį organizuoja Akordeono savaitės renginius, o jo inicijuoti tarptautiniai kompozitorių kursai išaugo iki žinomo „Palendrių“ festivalio. „Darome viską, kad puoselėtume akordeono moderniąją kultūrą“, – sako M.Levickis, gegužės 6-ąją švenčiantis tarptautinę Akordeono dieną.
