 |
| J.Matekonytė-Antanėlienė |
Kompozitoriaus Kęstučio Antanėlio žmona ir didžiausių savo džiaugsmų – dviejų sūnų Antano ir Jono – mama šiuo metu taip pat dažnai prisimenama dėl vaidmens seriale „Mano mylimas prieše“. Darbų trūkumu nesiskundžianti 61 metų aktorė pasirodys ir antrajame šio serialo sezone.
Mini seriale „Tadas Blinda“ vaidinote dvarininko dukrą Kristiną. Ar po to, kai serialas buvo parodytas Lietuvoje jautėtės didele žvaigžde? Juk Jus visi atpažindavo...
Tada, kai serialas pirmą kartą buvo parodytas Lietuvoje, kvapą gniaužė jaudulys ir atsakomybės jausmas. O „žvaigždžių“ tada iš viso nebuvo. Bent mes – aktoriai – savęs „žvaigždėmis“ nelaikėme. Būdavo daugiau ar mažiau sėkmingų darbų kine, teatre ir tiek. Atpažindavo? Taip, bet ne tik dėl televizijos. Mes juk tiek pavasarį, tiek rudenį mėnesį ar net pusantro važinėdavome po Lietuvos miestus ir miestelius su spektakliais. Mūsų laukdavo ir tolimiausių kaimų močiutės, ir vaikai, vaišindavo šviežiu pienu ir obuoliais.
Šiuo metu filmuojamas filmas „Tadas Blinda. Pradžia“. Kaip vertinate šį sumanymą?
Kad jau toks sprendimas priimtas, tai ir valio. Labai laukiu premjeros ir viliuosi, kad bus sėkmingas ir gražus darbas.
Ar mistiškajam Blindai neskiriamas per didelis dėmesys?
Nevalingai kyla aibė klausimų. Pirmasis, kodėl Tadas Blinda? Apie tai mes diskutuodavome filmavimo metu su scenaristu ir režisieriumi. Šviesios atminties režisierius Balys Bratkauskas tiesiog degė šia idėja, pats teatre įkūnijęs Blindos vaidmenį režisierės Kazimieros Kymantaitės spektaklyje „Tadas Blinda“. Sukurti filmą apie kokią nors Lietuvos istorijai nusipelniusią ryškią ir brangią lietuviams asmenybę ar Lietuvos kunigaikštį – sovietmečiu apie tai nebuvo galima nė pasvajoti. O štai „razbaininkas“, neva tai plėšęs turtinguosius ir šelpęs „biednus“ buvo pats tas. Kodėl šiandien reikia grįžti prie to paties – nežinau. Gal filmo kūrėjai turi svarių motyvų ir ypatingą idėją.
Filme Jūsų personažą – Kristiną – įkūnys aktorė Agnė Ditkovskytė. Jei pati būtumėte siūliusi aktorių kandidatūras šiam vaidmeniui, ar Agnė būtų tarp jų?
Niekada apie tai negalvojau, bet tikiu, kad Agnė – tokių talentingų tėvų mergaitė – tikrai bus puiki Kristina.
Pagrindinį vaidmenį filme kurs dainininkas Mantas Jankavičius, visiškai neturintis aktoriaus patirties. Kaip manote, ar tai ne per didelė rizika?..
Mantas labai charizmatiškas ir ugningas. Jei režisierius patikėjo, tai tikėkimės brandaus rezultato. Tikiu, kad po Vytauto Tomkaus surasti tokį galingą Blindą nebuvo lengvas uždavinys.
Kaip reagavote, kai Jus pakvietė filmuotis seriale „Mano mylimas prieše“? Ar nebuvo dvejonių, ar iškart sutikote?
Taip, dvejonių buvo, ir nemažų, bet vis dėlto sutikau. Neatsilaikiau naujų išbandymų pomėgiui. Taip pat svarus postūmis buvo galimybė taupyti sūnaus mokslui.
 |
| „Mano mylimas prieše“ veikėjai Adelė (J.Matekonytė-Antanėlienė) ir Mykolas (G.Girdvainis) |
Esate prisipažinusi, kad nemėgstate televizijos, vaidinate ją tuštybių muge, tai kodėl vis dėlto joje atsidūrėte?
Nuomonė apie televiziją nepasikeitė dėl to, kad aš ten atsidūriau. Žinoma norėtųsi ten daug ką pakeisti. Ir ne man vienai norėtųsi... Bet tai ne mūsų – menininkų – valioj. Deja.
Ką norėtumėte pakeisti šiandieniniame kultūriniame gyvenime?
Daug ką... Manau, kad kultūra pirmiausia reikalinga jaunam žmogui. Neseniai kaip komisijos narei teko dalyvauti stojamuosiuose egzaminuose į teatro studijas. Labai jaučiasi, kad jaunimas netgi stodamas į šią specialybę turėjo mažai sąlyčio su profesionaliu teatru. Kultūra nėra prieinama visiems žmonėms, ypač gyvenantiems provincijoje. Kaip ne kiekvienas teatras gali išvažiuoti gastrolių po Lietuvą, taip ir ne kiekvienas žmogus gali nuvažiuoti į kitą miestą pasižiūrėti spektaklio. Kai mes buvome jauni, žinojome, kas vyksta vaizduojamojo meno srityje, domėjomės dailininkų, skulptorių, grafikų ir kitų menininkų kūryba.
Kas, Jūsų manymu, dėl to labiau kaltas: galimybių ar jaunų žmonių iniciatyvos trūkumas?
Tikriausiai internetinė ir televizijos kultūra užgožia svarbius ir tikruosius dalykus. Tai labai skaudžiai atsiliepia jauno žmogaus pasaulėjautoje.
Kadaise viename interviu minėjote, jog nemėgstate viešumo. Ar po serialo pristatymo atsiradęs dėmesys Jūsų nevargina?
Nepajutau kokio nors ypatingai didesnio viešumo ar dėmesio. Viešų vakarėlių nelankau, gyvenu kaip ir anksčiau kupiną darbų gyvenimą.
Man labai skauda Lietuvą... Jei šalį apleidžia jauni žmonės, kaip gali nebūti skaudu... Jie neturi galimybių kurtis, būti čia.
Papasakokite, kokia veikla šiuo metu užsiimate (be filmavimųsi seriale).
Rudenį prasidės įprasti užsiėmimai – su buvusiomis Folkloro teatro aktorėmis Regina Kazlauskaite ir Kristina Bareikiene po Lietuvą vežiojame jaunimui skirtas edukacines programas. Taip pat turiu darbų „Jaunimo teatro“ grupėje „Be grimo“, o Vytauto Didžiojo gimnazijoje turiu teatro studiją „N-7“. Veikla Jaunimo teatre šiuo metu yra minimali – teatrą šiuo metu remontuoja ir neaišku, kada bus sutvarkyta scena. Naujų darbų teatre irgi kol kas nėra numatyta.
Ar ši vasara Jums – darbymetis? Ar randate laiko poilsiui, Jūsų taip mėgstamai jogai?..
Šiuo metu atostogauju. Ši vasara man – filmavimai ir skausminga reabilitacija po peties lūžio. Filmavimų metu dabar tenka riboti vienos rankos judesius.
Kokius savo darbus teatre, kine laikote pačiais įsimintiniausiais ir svarbiausiais?
Svarbiausiais laikau spektaklyje „Kvadratas“ sukurtą Jos personažą, Melitą spektaklyje „Ezopas“, Dulsinėją – „Don Kichote“, Elžbietą TV spektaklyje „Barbora Radvilaitė“, Džiuljetą roko operoje „Meilė ir mirtis Veronoje“. Labai įsimintinos patirtys išliko atmintyje vaidinant epizodinį vaidmenį Holivudo filme „Iššūkis“. Buvo labai įdomu pamatyti, kaip kuriamas didelis filmas: kai filmuojama šešiomis kameromis ir kartu dirba žymūs režisieriai ir aktoriai, pavyzdžiui, Danielis Craigas.
Kam labiausiai este dėkinga už tai, kas šiandien esate?
Dievui ir artimiesiems.
 |
| Aktorės E.Driukaitė ir J.Matekonytė-Antanėlienė |
Ko labiausiai pasigendate kasdienybėje?
Saugumo. Dėl savo vaikų ir netgi (gal per daug pompastiškai skambės) dėl Tėvynės saugumo. Man labai skauda Lietuvą... Jei šalį apleidžia jauni žmonės, kaip gali nebūti skaudu... Jie neturi galimybių kurtis, būti čia. Apie tai yra labai daug kalbama, bet per mažai daroma.
Vis svajojote sulaukti anūkų, o ne taip seniai pasklido žinia, kad Jūsų sūnus Jonas susilaukė vaikelio. Kaip sutikote šią žinią? Ar gyvenimas tapo labiau prasmingesnis, pilnavertiškesnis?..
Taip, taip, taip. Mūsų šeimoje dar vienas šiek tiek Jonas – tai Kristijonas. Ir tai nuostabu.
Apie ką dar svajojate, ką trokštate įgyvendinti, pamatyti?..
Dabar mano didžiausia svajonė, kad sūnus Antanas, kuris kitąmet bus dvyliktokas, surastų savo kelią. Taip pat svajoju turėti galimybių jam padėti.
Kas gyvenime Jums suteikia tvirtybės, pasitikėjimo savimi ir džiaugsmo?
Mano sūnūs.
