Taip netradiciškai V.Bičkutė gimtadienį sutiko pirmąkart. Sako, tikrąją dieną – šeštadienį – rengti puotą trukdo darbai, be to, juk netradiciškai – daug įdomiau.
„Laikausi tradicijos gimtadienį švęsti tikrąja jo dieną arba nešvęsti visai. Kadangi šiandien manęs laukia spektaklis, šįkart švęsti pradėjome nuo penktadienio vakaro – laukėme vidurnakčio, kada gi tas gimtadienis ateis, šovėme šampaną. Šiandien užtat daug labiau rūpi darbai. Tai mama turi tokią tradiciją – sulaukusi dvyliktos visada paskambina, pasveikina. O pati vidurnakčio laukiau pirmąkart. Džiaugiuosi – visa para šventinė!“ – Žmonės.lt sakė V.Bičkutė.
Nors bėgančių metų aktorė ir nebijo, kviesdama į šventę draugams vis tiek prisistatė jaunesnė. „Draugus kviečiau į –nioliktąjį gimtadienį. Sakiau, ateikit ten ir ten, tada ir tada, man sueis –niolika. Kiek tiksliai – visai nesvarbu“, – juokėsi ji.
Koks gimtadienis be dovanų? „Ir gauti dovanas, ir pati dovanoti mėgstu – ieškoti, išrinkti. Tai labai malonus procesas. Tačiau ką gaunu dovanų, man nesvarbu – svarbiausia parodytas dėmesys“, – sakė ji. Todėl ką kas padovanojo, tas ir tiko, ir patiko.
V.Bičkutė tikino mėgstanti gimtadienius. „Tai man – graži šventė. Padėkoju visiems – tėveliams, Dievuliui – kad esu čia. Man tai – vidinė šventė. Gyvenime esu laiminga, už tai ir dėkoju“, – sakė.
Paklausta, ko gi sau palinkėtų ateinantiems metams, aktorė atsakė tik padvejojusi: „Kol gyvas esi, vis ko nors norisi. Noriu sau ir moteriškos, ir aktorinės laimės, dar teatro, kino. Viso to sau ir linkiu.“
