Sandros vyras Aurimas Petrulėnas, su kuriuo ji praleido jau ketvirtį amžiaus, besąlygiškai palaiko garsiąją žmoną. Jis papasakojo, kaip sekėsi užkariauti gražuolės širdį bei atskleidė detalę, kad žinomai aktorei piršosi net du kartus, kaip rašoma TV3 išplatintame pranešime spaudai.
Matydamas žmonos karjeros vingius, vyras nesistebi jokiu jos vaidmeniu. „Aš visada žinojau, kad Sandra nori būti aktorė. Iš pradžių taip, būdavo nemalonu, bet po to supratau – juk tai tiesiog darbas“, – neslėpė vyras, su kuriuo Sandra aptardavo „slidžias“ scenarijaus detales. Nemažai tokių detalių buvo ir naujausiame filme „Vyras už pinigus“, tad aktorė papasakojo apie filmavimosi jame užkulisius ir pasidalijo savo įžvalgomis apie aktorių ryšį.
Paklausta apie svajonių vaidmenį, Sandra neslėpė, kad kiekvienas vaidmuo yra jos svajonių – išlauktas, apmąstytas, surepetuotas iki menkiausių smulkmenų. Tai jai – didžiulis malonumas ir džiaugsmas. Kaskart ji atranda vis kitokią save, gauna daugiau žinių ir patirčių.
Moteris būtina lepinti
Namuose Sandra – mylinti žmona ir mama, mėgstanti dėmesį, gėles ir tortus. Aurimas papasakojo, kaip be progos lepina savo žmoną bei pasidalijo mintimis apie rutiną.
Akivaizdu, kad pastaroji jiems nekenkia – visai neseniai, minint 15 metų santuokos sukaktuves, jiedu darsyk prisiekė vienas kitam amžiną meilę. Apie pasiruošimą šiam įvykiui ir įspūdžius pora atvirai papasakojo ir laidos žiūrovams.
Savo vyrą Sandra vadina ramybės uostu, iš jo mokosi švelnumo ir ramybės, nes pati yra energijos ir polėkio užtaisas. „Jis labai ramiai reaguoja, jam nieko nėra blogo – viskas yra ir bus gerai. Jis suvaldo mus su dukra, kai „užsikuriame“. Reikia būti atviru ir pažinti save – žinoti, kas tu, kodėl tu ir ką tu nori daryti“, – pasakojo Sandra.
Tiesa, aktorė šeimoje – ne vienintelė, kuri turi meninių gebėjimų. Jos vyras tapo nuostabius paveikslus, kuriuos turės galimybę išvysti ir sekmadienio laidos žiūrovai. O dukra Elzė jau įgarsina filmus. Visi kartu jie ne tik semiasi jėgų vienas iš kito, bet ir palaiko bei skatina kurti.
