„Kašalotas labai skiriasi nuo daugelio veikėjų, kuriuos esu sukūręs anksčiau. Įprastai mano personažai – nusmurgę bėdžiai, labiau isterikai nei turintys realios galios. O Kašalotas realiai gyvena šokolade. Bandydamas įsivaizduoti, kaip tas personažas galėtų bendrauti, koks jis turėtų būti, žiūrėjau Romano Abramovičiaus, kitų oligarchų interviu.
Be to, teko apsilankyti buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus viloje. Ten tu supranti, kaip tas šokoladas žmogų pakeičia. Svarbiausia – tavo ir tik tavo gerovė, statuso įtvirtinimas. Partneriai reikalingi tiek, kiek naudinga tą minutę. O žmogiški santykiai visiškai nesvarbūs. Toks ir Kašalotas – vos sutikęs kitą veikėją, jis įvertina galimybę pasipelnyti. Daugiau niekas neturi prasmės“, – kalba A.Žiurauskas.
Filmavimo metu aktorius pasimėgavo saldžiu gyvenimu privačioje jachtoje. Bet visi medaliai turi dvi puses. „Teko pabūti ir pusiau kaskadininku“, – šypsosi Andrius, pasakodamas, kad profesionalūs šio žanro meistrai atvažiavę į pajūrį jį mokė, kaip efektingai, bet saugiai iškristi iš jachtos ir kitų subtilybių.
„Kritau iš kelių metrų aukščio per bortą į Kuršių marias penkis ar šešis kartus, – atskleidžia aktorius. – Supratau, kad turbūt niekada gyvenime neišmoksiu naudotis deguonies balionais. Man buvo paruoštas vienas specialus nedidelis balionas, kad galėčiau plūduriuoti tol, kol dronu pavyks nufilmuoti epizodą iš viršaus. Bet buvo lengviau tiesiog gulėti ant vandens ir imituoti užlaikytą kvėpavimą.“
Filmavimo darbai pajūryje, anot A.Žiurausko, buvo nuostabus laikas, pusiau atostogos. „Filmavimas vyko ir ant kranto, uoste, o aš negaliu sakyti, kad jo gyvenime esu daug matęs. Paskui – žavinga diena Kuršių mariose, žvelgiant į kopas iš visiškai naujos perspektyvos: daug kam tekę žiūrėti nuo kopos viršaus į apačią, bet iš apačios į viršų – turbūt ne visiems“, – kalba aktorius.
Visgi romantika šioje dramoje bus dozuota. „Aš esu visiškai naujas šitame „Pasmerktų“ torte. Nemaniau, kad jis toks piktas, juodas, – šypteli A.Žiurauskas. – Teko ir beisbolo lazda gauti per galvą. Aišku, vaidinau, kad gavau, kitaip mažai čia kalbėčiau.“
Kašalotui skirtus smūgius Andrius priėmė patikimų kolegų kompanijoje. Filmo režisierius – jo senas bendražygis Ramūnas Rudokas: „Man su Ramu dirbti gera. Yra gandų, neva jis – žiauriai griežtas, o aš galiu pasakyti, kad tas žmogus, kaip ir aš, vertina laiką ir sąžiningumą.
Darbui reikia ruoštis, nes ne parūkyti čia susirinkome. Žinai, kad ateisite ir padarysite, nereikės nosies krapštyti. Baigėsi tie magiški kino studijos laikai, kai filmavimo grupė žiūrėjo į lietingą dangų ir laukė įkvėpimo. Įkvėpimas ateina bedarant. Kiekviena diena kainuoja milžiniškus pinigus, todėl laiką vertini su pagarba.“
