Projekto dalyviai, patyrę sklandytojai Algirdas Šimoliūnas (32), Sakalas Uždavinys (56) ir pasaulio jaunimo sklandymo vicečempionas Ignas Bitinaitis (21) antrą kartą leisis į kelionę sklandytuvais, kurios metu bus siekiama įveikti iš pirmo žvilgsnio neįveikiamą atstumą.
2016 metų vasarą trys Lietuvos sklandytojai per dvi dienas nuskridę 500 km. ir ore praleidę 7 val. 30 min., be sustojimo Latvijoje pirmą kartą istorijoje sėkmingai perskrido tris Baltijos valstybes. Skrydį sklandytojai iki šiol atsimena, kaip vieną įsimintiniausių ir ekstremaliausių savo gyvenime. Oro sąlygos nelepino, o lietingas finišas Ridali aerodrome, Estijoje buvo itin pavojingas.
Šį kartą pilotai pasirengę dar didesniam iššūkiui. Planuose – motoro neturinčiais sklandytuvais įveikti 1800 km. atstumą nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Pilotai ketina skristi maršrutu: Kartena (LT) – Bialystokas (PL) – Liublinas (PL) – Rivnė (UA) – Vinycia (UA) – Odesa (UA). Skrydžio maršrutas Lietuva – Ukraina pasirinktas neatsitiktinai.
Skrydžiu pažymės kaimyninių šalių draugystę
Anot projekto idėjinio vadovo A.Šimoliūno, vienas pagrindinių skrydžio į Ukrainą per Lenkiją tikslų – pabrėžti kaimyninių šalių bendrą istoriją bei draugystę. „Lietuva ir Ukraina mena bendrą istoriją. 200 metų, iki Liublino unijos, mūsų šalys turėjo bendrą žemę, kuri driekėsi nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Iki dabar Lietuva su Ukraina puoselėja gerus politinius santykius. Tad, šiuo skrydžiu norime pažymėti šalių draugystę ir priminti, kad Ukraina yra mūsų artima kaimynė bei draugė“, – sakė A.Šimoliūnas.
Be to, skrydžiu bus siekiama pažymėti laisvę saugia NATO erdve, Europoje keliauti visomis kryptimis. Viešai Ukraina dažnai laikoma sienomis užsitvėrusia Europos periferija, tačiau lietuviai ir visi europiečiai Ukrainą gali pasiekti laisvai, ji yra atvira Europos šalis.
„Mes norime padrąsinti Ukrainos žmonių troškimą tapti europietiška šalimi. Norisi pabrėžti, kad Europos Sąjungoje mus vienija taiki erdvė ir Ukraina yra visada laukiama joje“, – mintimis apie skrydį dalinosi jo dalyvis, garsus aktorius S.Uždavinys.
Sklandytojai visos kelionės metu su savimi skraidins NATO, Europos Sąjungos, Lietuvos ir Ukrainos vėliavas.
Didžiausias iššūkis – nepažįstamos Ukrainos žemės
Sklandytuvai skrenda į viršų keliami šiltų oro srovių, jiems didelę įtaką daro stiprus vėjas, kuris apsunkina skridimą bei lietus, kurį sklandytojai bando aplenkti. Taip pat, sklandymui įtaką daro ir žemės paviršius bei klimatas. A.Šimoliūnas nuogąstavo, jog vienas didžiausių iššūkių kelionėje bus nepažįstamos Ukrainos žemės ir klimatas, kuris skiriasi nuo Lietuvos.
„Nei vienas iš mūsų, sklandytojų nėra skraidęs virš Ukrainos, visai nepažįstame Ukrainos žemių. Taip pat, Ukrainos klimatas yra labiau žieminis, o Lietuvos – jūrinis. Tad, didžiausias iššūkis ir bus prieš skrydį susipažinti su Ukraina kuo išsamiau, o skrendant susitarti su oru“, – teigė A.Šimoliūnas.
Optimistiškiausia skrydžio trukmė – 5 dienos, tačiau tuo atveju, jei oro sąlygos bus nepalankios skristi, pilotai atstumui įveikti užsibrėžė 12 dienų laikotarpį.
Sklandytojus lydės gausi antžeminė komanda
Skrydis nebūtų įmanomas ir be pagalbos iš šalies. Pilotus visos kelionės metu lydės trijų automobilių antžeminė komanda, kuri įvykus neplanuotam nusileidimui pagelbės sklandytojams surinkti sklandytuvus į priekabas ir nugabenti į vietą, iš kurios jie bus vėl pakelti į dangų. Be antžeminės komandos prie sklandytojų ketina prisijungti ir Lietuvos baikeriai, kurie palaiko idėją ir nori lydėti antžeminę komandą visos kelionės metu.
Per visą Lenkiją sklandytojus lydės ir vienas ar keli Lietuvos pilotai su savo lėktuvais, kurie prireikus galės sklandytuvus operatyviai iškelti į orą. Ukrainoje pagalbą sklandytojams suteiks vietinių aerodromų pilotai.
Skrydis „Drauge sklandytuvais nuo jūros iki jūros: Lietuva – Ukraina“ planuojamas rugpjūčio 1 – 12 d.
