Dabar valgau šokoladą, kurio 85 gramų plytelė kainuoja 3 eurus. Jeigu prieš savaitę kas nors man būtų pasakęs, kad tiek kainuoja šokoladas, kuriame net nėra cukraus, būčiau spjovusi tam žmogui į veidą. O dabar mėgaujuosi „Cavalier“ be pridėto cukraus ir net neabejoju: jis vertas kiekvieno cento, nes yra sveikesnis už įprastą, su daug maistinių skaidulų ir tikrai skanus. Ir be saldiklių – todėl valgomas. O ir pagamintas Belgijoje, kur gyvena visi šokolado meistrai.
Bet šokolado plytelė už 3 eurus dar nieko tokio. Vakar draugus vaišinau saldainiais „Cavalier Tasty Delights“, kurių dėžutė kainuoja beveik 7 eurus, joje – vos devyni saldainiai. Kaip jautėmės? Puikiai! Desertui visiškai pakanka vieno sodraus skonio ir sotaus saldainio. Šokoladas švelniai tirpsta burnoje, o įdarai maloniai stebina. Kitą kartą valgysiu viena, kad išbandyčiau visus skirtingus įdarus. Vėlgi – verti kiekvieno cento. Dar eurą pridėčiau už elegantišką ir nebanalią dėžutę.
Trumpam vienišam pasmaguriavimui livinn.lt turi ir šokoladukų. Man įdėjo „Cavalier Dark Mocha“. 40 gramų sveriantis skanėstas už pusantro euro, sveikas kaip gydytojo sūnus, drėgnas, nesivolioja burnoje, net į dantis neprilenda. Be to, labai tinka pavasarį svorį metančioms gražuolėms. Vienas „Cavalier Dark Mocha“ turi 190 kcal. Tik gaila, kad jo norisi ne vieno.
Na, apie saldumynus ir baigsiu. Laikas pereiti prie rimtesnių patiekalų. Išbandžiau produktą, prieš kurį buvau nusiteikusi iš esmės. Kai kas nors man bando įrodyti, kad makaronai be kiaušinių yra skanūs, aš prisimenu, kaip sykį ragavau dešrą be mėsos. Jaučiausi lyg valgydama šlapią putplastį su pipirais. Čia kaip vynas be alkoholio, kaip guminė moteris, kaip paveikslas su vaizdu į jūrą vietoj atostogų...
Mano lėkštėj atsidūrė „3 Pauly“ lakštiniai makaronai. Pirmąkart gyvenime mačiau etiketę, kurioje paminėta gerokai daugiau nesamų ingredientų, negu esamų. Be laktozės, pridėto pieno, kiaušinių, sojos ir druskos. Pagaminti iš kukurūzų miltų, avinžirnių miltų ir emulsiklių.
Suverčiau makaronus į puodą ir laukiau, kas bus. Išvirė vos per penkias minutes. Per tiek pat laiko paruošiau padažą iš keptų pomidorų, paprikos ir šiek tiek šoninės. Makaronai, ryškiai geltoni, smagiai šviečia lėkštėje.
Skonis. Sunku patikėti, bet normalus – kaip bet kurių kitų makaronų. Skiriasi tik tekstūra. Šie makaronai trapesni, ne tokios vientisos masės. Tačiau turi kitą privalumą – nors nedėjau nei sviesto, nei aliejaus – lėkštėje nesulipo. Aš vis negaliu pamiršti makaronų apkepo, kuriuo porą kartų mane bandė maitinti vaikų darželyje. Jau tada žinojau, kad gniužulas sulipusių makaronų – ne tai, ko nusipelniau.
Taigi pietūs buvo skanūs. Kiekvieną dieną makaronų nevalgysi, bet kartais galima. Be to, pagaminti makaronus be kiaušinių, yra tas pats, kas ištekinti kirvį iš komposto, todėl, gamintojai, aš jus gerbiu.
