„Tai – jau trečia mados paroda Vilniuje, kurią sudaro eksponatai iš mano kolekcijos. Ankstesnės dvi parodė, kad XXI amžiuje mada domina didžiąją dalį žmonių: jos buvo gausiai lankomos ne tik pavienių asmenų, bet ir grupių, bei sulaukė didelio susidomėjimo, – tikino kolekcininkas. – Esu įsitikinęs, kad jei paroda nejaudina moterų sielų, ji neturės pasisekimo, o mada moterims tikrai rūpi.“
Visus metus vyksiančioje parodoje lankytojai, prijaučiantys madai, galės apžiūrėti drabužius, batus ir aksesuarus, kuriais buvo puošiamasi laikotarpiu nuo romantizmo iki art deco. Iki metų pabaigos, kaip žada organizatoriai, paroda dar išsiplės nuo Baroko laikotarpio iki pat XX a. pabaigos.
„Šios kolekcijos unikalumas – vestuvinių suknelių paradas. Juk visos jaunos moterys svajoja apie vestuves, įsivaizduodamos, kad tai bus rojus! Joms bus tikrai įdomu pamatyti, kokias sukneles savo didžiajai dienai rinkosi moterys XX amžiuje, – intrigavo parodą aplankyti A.Vasiljevas. – Dar vienas gražus siurprizas – šioje parodoje iškabinta labai daug fotografijų, kuriose įamžina Lietuvos mada – tų laikų žmonės iš Kauno, Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio. Galėsite palyginti modelius fotografijose su stovinčiais vitrinose.“
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Parodoje „Du mados šimtmečiai“ – 1820–1940 metų istorinių kostiumai ir aksesuarai. |
Anot kolekcininko, šioje parodoje lankytojai pamatys 60 proc. naujų, dar nematytų eksponatų: vėduoklių, skėčių, skrybėlių, papuošalų, rankinių, liemenių, korsetų, lornetų, keliaraiščių, šukų, piniginių, vakarinių rankinukų ir rankinių.
XIX a. pabaigą parodoje iliustruoja drabužių madoje triumfavęs moderno arba jugend stilius, kurio formavimuisi įtakos turėjo Japonijos kultūra. Ryškias anilines audinių spalvas pakeitė švelnūs pasteliniai, peršviečiami vandens atspalvių tonai, madingi tapo gėlių motyvai. XX a. pirmos pusėje moterys pagaliau išsivadavo iš korsetų. Mados srityje atsirado naujovė – tiesaus silueto drabužis. Nuo 1925 m. suknelės jau vos siekė kelius, o įsisiūbavusi dansingų veikla su orkestrais, grojančiais regtaimus, fokstrotus, čarlstonus, į madą įvedė lengvą, šilkinį, biseriu siuvinėtą apdarą.
Maždaug po 1929 m. moterys prisiminė turinčios taliją, kurią vėl panoro išryškinti, jų drabužiai pailgėjo, spalvos medžiagų, iš kurių dabar imta siūti sukneles ir kostiumus, patamsėjo, suvienodėjo. Į mados reikalus įsipainiojo ir nespalvotas kinas – tai per jį tapo madinga rengtis juodos ir baltos spalvų derinio drabužiais. Ketvirto dešimtmečio pradžioje vyraujantis drabužių siluetas akcentavo krūtinę, klubus ir kilstelėtą juosmens liniją.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Parodoje „Du mados šimtmečiai“ – 1820–1940 metų istorinių kostiumai ir aksesuarai. |
Per trečiosios parodos pristatymą A.Vasiljevas vėl prakalbo apie mados muziejaus kūrimą Lietuvoje. Anot jo, Lietuvos dailės muziejus planuoja atrestauruoti Radvilų rūmų dešinį flangą, sugriautą per karą, ir ten įrengti pirmąjį buvusios Sovietų sąjungos teritorijoje mados muziejų.
„Aš labai norėčiau, kad bent dalis mano kolekcijos, kurioje šiuo metu yra per 10 tūkstančių suknelių, atrastų vietą Lietuvoje. Visi suprantame, kad į karstą savo kolekcijos aš neįsidėsiu. Noriu, kad ją matytų jūsų vaikai ir anūkai, užsienio svečiai, – tikino mados istorikas. – Dažniausiai tam, kad būtų įsteigtas muziejus, reikia kolekcionieriaus entuziazmo, nuo kurio viskas ir prasideda. O aš jo – turiu!“
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Parodoje „Du mados šimtmečiai“ – 1820–1940 metų istorinių kostiumai ir aksesuarai. |
