Pirmą kartą Lietuvoje A.Vasiljevas savo kolekciją pristatė viešoje erdvėje – prekybos ir renginių centre VCUP, kurį kolekcininkas pavadino „mados šventove”. Kolekciją gali pamatyti ne tik mados gurmanai, bet ir nemėgstantys muziejų. Panašius šou A.Vasiljevas yra surengęs Australijoje, Honkonge ir Rusijoje, garsiuosiuose Maskvos „univermaguose” GUM ir „Leipcigas”.
Keliolika minučių į atidarymą vėlavęs mados istorikas (negalėjo atsidžiaugti prie jo namų Markučiuose žydinčiais krokais) vien savo pasirodymu sukėlė gerbėjų ovacijas. Nuotaikinga ir žaisminga kalba, elegantiškai perkirptas parodos atidarymo kaspinas ir daugybė suraitytų autografų naujausioje jo knygoje lietuvių kalba „Mados likimai”. Sprendžiant iš gerbėjų troškimo pamatyti garsųjį Vasiljevą, nusifotografuoti ir netgi paflirtuoti su juo nekelia abejonių, jog mados kritikas Lietuvoje itin populiarus. Šiandien A.Vasiljevas dar vieną kolekciją pristato Kaune, M.Žilinsko galerijoje. Iš Kauno garsusis mados kritikas keliaus į Minską, po to dėstyti mados pamokų į Stambulą ir į Maskvą, kur veda laidą „Mados nuosprendis”, mėgstamą ir mūsų žiūrovų.
Parodoje „8 dešimtmečio mados pasaulis” , kuri VCUP 5 aukšte bus prieinama visiems iki pat gegužės pradžios, A.Vasiljevas pristatė 12 to dešimtmečio garsiausių Europos ir Amerikos mados namų kostiumų bei daugybę aksesuarų – diržų, batelių, skrybėlaičių papuošalų, rankinių, netgi kvepalų buteliukų, žurnalų.
Čia surinkti „Christian Dior“, „Yves Saint Laurent“, „Nina Ricci”, „Thierry Mugler” ir kitų pasaulinio garso mados namų drabužiai bei aksesuarai, kurių per soviet geležinę uždangą mūsų moterys nė akyse nematė. A.Vasiljevo kolekcijos pristatymas – šiemet garbingą 40 metų jubiliejų švenčiančio vieno seniausių mūsų prekybos centrų – VCUP dovana ir savotiška moralinė kompensacija moterims išgyvenusios sovietinius deficito laikus.
„Nė vienas iš šių modelių neatrodo beviltiškai pasenęs ir išėjęs iš mados, – pristatydamas kolekciją tvirtino garsusis mados istorikas A.Vasiljevas. – Įdomiausia, kad mados ratas vis sukasi ir sukasi – kiekviena mada kas 25 metus sugrįžta per medžiagas, faktūras, atskiras detales. Juk dauguma jūsų gyveno tuo metu ir puikiai prisimenate, kas vyko anuomet. Žiūrėkite į šią kolekciją, ne kaip į archaiškus modelius, bet kaip į įkvėpimo šaltinį. Daugelis dalykų – ryškios spalvos, blizgučiai, smailianosiai bateliai puikiai atitinka ir šiandienos madą. Užsukite šiandien į bet kurią parduotuvę ir pamatysite atgarsius to, ką matote šioje kolekcijoje.”
A.Vasiljevas trumpai išdėstė naujausias mados tendencijas – languotos medžiagos ir žirniukai, juodos pėdkelnės ir išpūstos, pašiauštos šukuosenos, kurias jis žaismingai pavadino „sprogimu makaronų fabrike” – vėl madingos. Mielai dalijęs interviu A.Vasiljevas atsakė į kelis klausimus apie sovietų laikotarpio madą.
Kokia buvo mada sovietų sąjungos žlugimo išvakarėse – 8–9 dešimtmečiais? Kas diktavo madą?
Galima sakyti, kad anų laikų stiliaus idealais buvo garsios moterys – estrados žvaigždės Laima Vaikulė ir Irina Ponarovskaja. Jų aprangos ir tualetų detalės buvo kopijuojamos ir plačiai aptarinėjamos. Buvo ir daugiau mados diktatorių – tai Ala Pugačiova, Jelena Safonova, Natalija Andeičenko, Angelina Vovk, Liudmila Gurčenko, Irina Muravjova, Irina Alferova, Vera Alentova…
Didžiulę įtaką savo šukuosenomis ir kostiumais tarybinėms moterims anuomet padarė pirmoji sovietų imperijos ledi – Raisa Maksimova Gorbačiova. Nuo paskutinės imperatorienės laikų oficialiai ji buvo pirmoji šalies valdovo žmona, lydėjusi savo vyrą visų oficialių vizitų metu ir privertusi į save atkreipti dėmesį ir kalbėti apie ją viso pasaulio masinės informacijos priemones abejose Berlyno sienos pusėse…
Kaip mada įveikdavo geležinę užkardą ir pasiekdavo tarybines moteris?
Kad ir kokia neįveikiama atrodė geležinė užkarda, skyrusi sovietų imperiją nuo pasaulio mados centrų – Paryžiaus, Milano, Londono – vis tik mada, kartais vėluodavusi dešimtmečius, tačiau keitusi ne tik siluetus, bet ir sampratą, iki mūsų ateidavo… Po Antrojo pasaulinio karo tarybinę madą įtakojo pergalės trofėjai. 6 dešimtmetį pro geležinę sieną mada skverbėsi sunkiai – mados kurjeriais buvo tik tarybiniai sportininkai arba artistai. Jie parveždavo ne tik idėjų, tačiau ir vieną kitą importinę prekę.
Kalbant apie 8 ir 9 dešimtmečius, galima sakyti kad tada mada į mūsų teritoriją skverbėsi per pasaulinio garso konkursų transliacijas, tarkime, San Remo muzikos festivalį iš Italijos ir darė didelę įtaką mūsų visuomenei. Tikrieji mados arbitrai, žinoma, buvo ir anuometiniai populiarūs Baltijos šalių žurnalai – „Rigas modes”, „Siluet” ir „Banga”, kurie pradėjo spausdinti informaciją apie užsienio drabužių modeliuotojus, dizainerius, jų kolekcijų pristatymus. Informacija gerokai vėlavo, tačiau vis dėlto ji atsirado.
Tarybiniais laikai nebuvo nei sekso, nei mados… Buvo deklaruojamas tik aprangos funkcionalumas, paprastumas, daugelyje veiklos sričių privalomos uniformos. Vis tik Vakarų pasaulio mada sovietams darė įtaką… Kokie mados namai buvo populiariausi 8–9 dešimtmečiais?
Garsiausias ir žinomiausias Tarybų sąjungoje 8-9 deš. užsienio mados kūrėjas buvo Pierre’as Cardinas. Jo kūrybą populiarino dizainerio mūza – pasaulinio garso rusų balerina Maja Pliseckaja. Pasaulinio garso absolutai P.Cardinas sukūrė kostiumus baletams „Ana Karenina”, „Žuvėdra”, „Dama su šuniuku”, taip pat kūrė jai drabužius kasdienai.
Garsių dizainerių Yves Saint Laurent’o ir Ninos Ricci stilistikai ir estetikai artima dvasia, įpindamas retro ir tautinio folkloro motyvus, kūrė ir garsusis rusų dizaineris Viačeslavas Zaicevas. Rusų ir netgi sovietų mados įtaka buvo juntama 8–9 dešimtmečių Europos mados pasaulyje. 1986 metų rudenį garsusis Paryžiaus dizaineris Jean Paul Gaultier sukūrė rusų konstruktyvizmo stiliaus inspiruotą kolekciją. Įkvėptas perestroikos dizaineris savo kurtiems modeliams naudojo kirilicą ir rusiškus užrašus – tai pradėjo rusiškų užrašų madą ir ant įvairiausių trikotažinių drabužių, ir ant prabangių žakardinių audinių ne tik pasaulyje, bet netgi ir Rusijoje.
Pasidžiaugęs, kad vėl yra Lietuvoje, garsusis kolekcininkas padėkojo visiems gerbėjams ir į atėjusiems į parodą svečiams. „Nepaisant to, kad Vilniuje vakarais daug renginių, įvykių, spektaklių, restoranų, jūs pasirinkote parodą, ir tai nuostabu. Ir ateityje čia ateikite. Mėgaukitės šia nedidele paroda, bet nepamirškite, kad Taikomosios dailės muziejuje veikia mano didelė paroda „Mada nuo karo iki taikos“. Džiaukitės gyvenimu, neliūdėkite ir prisiminkite, kad reikia gyventi šia diena. Nes laimė – tai šiandien, o ne rytoj“, – priminė smagiai nusiteikęs A. Vasiljevas.
Nors mini turą po Lietuvą A.Vasiljevas netrukus baigs, jis papasakojo, kad planai Vilniuje įkurti Mados muziejų juda pirmyn. Jau sutarta su Kultūros ministerija dėl muziejaus vietos – jis įsikurs Radvilų rūmuose Vilniaus gatvėje. Panašu, kad medžiagos muziejui A.Vasiljevui niekada nepritrūks – parodos atidarymo metu iš gerbėjų jis gavo ne tik gėlių ir šokolado, bet ir gerai išlaikytų vertingų aksesuarų.
