„Moterims labai patinka tokios parodos, o jeigu paroda paliečia moters širdį – tai jau pasiekimas. Šioje parodoje labai daug rankų darbo kūrinių bei aksesuarų, kurie tikrai patrauks akį“, – kalbėjo A.Vasiljevas.
Okupuotame nacių Paryžiuje daugelis mados namų buvo uždaryti. Parodoje pristatomi kūriniai tų namų, kuriems pasisekė per karą išgyventi. Tai – „Lanvin“, „Nina Ricci“, „Balenciaga“, „Schiaparelli“, taip pat penkto dešimtmečio gabių siuvėjų darbai iš populiarių aktorių ir dainininkių garderobo.Parodoje šalia drabužių pakabintos nuostabių XX a. vidurio žvaigždžių, tokių kaip Мarilyn Monro, Elizabeth Taylor ir Sophios Loren fotografijos.
„Kai kariai grįždavo iš karo, tarp moterų akivaizdžiai padidėjo konkurencija dėl vyriško dėmesio. Jos turėjo labai pasistengti, kad atkreiptų vyrų dėmesį, todėl išpopuliarėjo labai plonos talijos drabužių modeliai ir pabrėžta krūtinė – visa tai, kas traukia vyrų akį. Moteris turėjo turėti smėlio laikrodžio figūrą, nes kitaip konkuruoti dėl vyrų dėmesio jai – nebūtų šansų“, – teigė mados istorikas, analizuodamas priežastis, nulėmusias pokario mados tendencijas.
„Aš labai patenkintas, kad yra tokių galerijų, kuriose galima parodyti tokio tipo parodas. Dauguma modelių nupirkta Paryžiuje, Amerikoje aukcionų metu. Jie – ilgo kolekcionavimo rezultatas. Jie labai brangūs, bet man pavyko juos įsigyti krizės metu. Vieniems krizė kenkia, o man ji padėjo“, – galimybe ilgai kauptą kolekciją parodyti Lietuvoje pasidžiaugė A.Vasiljevas.
Karo suformuota mada
Karo metai privertė moteris pereiti prie praktiškesnių, labiau „vyriškų“ drabužių ir, suprantama, pakeitė jų išvaizdą. Naujojo stiliaus skiriamasis bruožas buvo statūs, „pamušti“ švarkų ir paltų, suknelių ir kostiumų pečiai. Kariškių uniformų elementai – antpečiai, didelės sagos, diržai moterų aprangoje, kaip ir tankūs audiniai, turėjo reikšti rūsčias gyvenimo sąlygas.
Naujas siluetas – trumpesni nei ankstesniais dešimtmečiais sijonai, storapadžiai batai ir basutės „su platforma“, aukštos ir labai ekstravagantiškos skrybėlės, ryškūs lūpų dažai bei prilaikantis plaukus tinklelis sudarė nors ir kuklų, bet veiksmingą arsenalą kasdienėje didžiųjų miestų puošeivų kovoje už aplinkos dėmesį.
Įvaizdį pabrėždavo daugybė aksesuarų, pradedant mažute skrybėlaite bibi su prisegta gėle ir saulės akiniais, vadintais katės akimi, baigiant plastmasiniais rankinukais ir bateliais su aukšta plona pakulne.
1947 m. Paryžiuje atsidarę mados namai „Christian Dior“ pasiūlė moterims viliojantį siluetą new look. Nauja buvo grakščios, jausmingos, siekiamos moters įvaizdis. Ilgi ir platūs „saulės“ kirpimo sijonai derėjo su ryškiai siaurėjančias į apačią korsažais, nuolaidžiais pečiais ir gundančiomis iškirptėmis.
Talentingi prancūzų drabužių dizaineriai visi kartu formavo ir suformavo moters, primenančios rožę su besiskleidžiančiais lapeliais, ant kurių tarsi rasos lašai blyksi perlai ir strazai, įvaizdį. Jie sumaniai modeliavo moters plonu liemeniu, aukšta krūtine ir plačiais klubais figūrą, kuri labai patiko vyriškajai žmonijos pusei.
