Per 50 metų viršukalnė pasikeitė
Prieš 50 metų alpinistų komanda sugalvojo užkopti į bevardę viršūnę, esančią Tadžikistane. Šios ekspedicijos vadovas Vilius Šaduikis, įdėmiai sekdamas Lietuvos istorijos įvykius, pastebėjo, kad planuojamas ekspedicijos laikas sutampa su Vilniaus 650 metų jubiliejaus data. Jis su komanda nusprendė, kad užkopę į planuojamą viršūnę pavadins ją Vilniumi ir taip paminės Lietuvos sostinės gimtadienį. Kadangi pirmieji užkopė į viršukalnę, alpinistai įformino dokumentus ir nuo tada viršūnė oficialiai vadinasi Vilniaus vardu.
Po penkiasdešimties metų vienas iš pirmosios ekspedicijos dalyvių Alvydas Peištaras kartu su Lietuvos alpinistų senjorų klubu nusprendė pakartoti ekspediciją ir Vilniaus 700 metų gimtadienio proga vėl įkopti į tą pačią viršūnę. Tiesa, šįkart buvo žymiai sudėtingiau, nes vidutinis senjorų amžius viršijo 55 metus, tad kopimas kėlė įvairiausių iššūkių.
„Mus pasitiko erozijos veikiama, smarkiai apgriuvusi kalno viršūnė, todėl kopiant teko įveikti statesnes vietas. Negalėjome kopti ketera, kuria kopėme prieš 50 metų, todėl reikėjo ieškoti kito maršruto ir lipti 200 metrų siena, kurios statumas siekė 85 laipsnius. Pridėkime ir tai, kad buvo vietų, kuriose dėl erozijos riedėjo akmenys, tad reikėjo stengtis vieniems kitų nesužeisti. Galime sakyti, kad prieš 50 metų maršrutas buvo daug paprastesnis nei dabar, be to, ir mes nebebuvome tokie jauni“, – pasakoja Alvydas Peištaras.
Gimtadienį paminėjo dainomis
Abi ekspedicijas siejo ne tik ta pati viršukalnė, bet ir tos pačios stovyklavietės vietos. Lietuvos alpinistų senjorų klubo viceprezidentas sako, kad nors Vilniaus 700 metų jubiliejaus paminėjimui laiko ant viršukalnės nebuvo daug, alpinistai spėjo ją pažymėjo toje pačioje vietoje, kaip ir prieš 50 metų.
„Pakilus į viršukalnę neturėjome daug laiko, kadangi oras greitai subjuro: pakilo vėjas ir prasidėjo lietus. Skubėjome nusifotografuoti, o vėliau organizavome nusileidimą. Kadangi leistis teko virvėmis iš didelio aukščio, reikėjo daug susikaupimo ir atidumo, jog vieni kitų nesužeistume. Vilniaus gimtadienį paminėjome sugrįžę į stovyklavietę, sėdėdami prie laužo ir iki vėlaus vakaro dainuodami lietuvių liaudies dainas“, – sako Alvydas Peištaras.
Senjorų alpinistų klubas užsiima įvairia veikla
„Su amžiumi visi darbai darosi kiek sunkesni, tad nenuostabu, kad kalnuose, nors atstumas ir tas pats, jis atrodo dvigubai didesnis. Tačiau su savo alpinistų klubu nesustojame ir rengiame įvairias išvykas vyresniems žmonėms, siekiantiems užsiimti šiuo sportu. Žiemos metu daug dėmesio skiriame laipiojimui sienomis, važinėjame į sales Vilniuje ir Kaune, taip tobulindami įgūdžius. Pavasarį ir rudenį važiuojame į šalia Krokuvos esantį Jūros parką, kuriame yra treniravimuisi skirti 30 metrų aukščio olų stulpai. Savo organizacijoje turime apie 120 žmonių, o trečdalis iš jų yra aktyvūs vyresnio amžiaus alpinistai, tad su jais vykstame į įvairias išvykas po kalnus. Praėjusiais metais Kauną sveikinome Kultūros sostinės paskelbimo proga ir lipome į Kauno viršūnę netoli Afganistano, o kitais metais galvojame važiuoti kiek toliau ir išbandyti ten esančias viršūnes“, – apie alpinistų senjorų klubo veiklą pasakoja Alvydas Peištaras.
Fotogalerija:
Džiaugiasi išskirtiniu paminėjimu
Vilniaus jubiliejų tris metus seka gausybė renginių, neapsiribojančių tik Vilniumi ar Lietuva. Sostinėje neseniai baigėsi Vilniaus performanso meno bienalė, o liepos viduryje nugriaudėjo rekordinį lankytojų skaičių surinkęs festivalis „Jaunas kaip Vilnius“. Netrūko ir įvairiausių individualių iniciatyvų ir net pasiektų rekordų, Vilniaus gimtadienis aktyviai buvo minimas ir už Lietuvos sienų. Pasak Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovės Ingos Romanovskienės, tokios iniciatyvos, kaip ši ekspedicija, parodo, kad visad jauno Vilniaus jubiliejus – yra skirtas ir artimas visiems nepaisant pomėgių, amžiaus ir geografijos.
„Neabejotina, kad Vilniaus jubiliejus yra viena svarbiausių datų Lietuvos istorijoje. Ji simbolizuoja ne tik miesto, bet ir visos šalies augimą. Džiaugiamės, kad gyventojai randa įvairių kūrybiškų ir originalių būdų ją paminėti, o kopimas į Vilniaus viršukalnę Tadžikistane – vienas iš iškiliausių ir daugiausiai pastangų pareikalavusių būdų atšvęsti šią sukaktį. Džiugu, kad alpinistai ryžosi šiai ekspedicijai, sėkmingai ją įgyvendino ir taip suteikė dar daugiau prasmės visai Vilniaus jubiliejaus programai. Tikiuosi, kad patyrę alpinistai nesustos garsinti Lietuvos bei amžinai jaunos sostinės vardo ir įkvėps kitus siekti savo svajonių“, – sako Inga Romanovskienė.
