Praeityje tokiomis dainomis kaip „My Way“ ar „In Your Eyes“ išgarsėjęs E.Lubys akustiniame koncerte pristatys naują singlą „Deep polar night“ ir dar kelis iki tol Lietuvoje negirdėtus kūrinius. E.Lubys tikina, kad ištikimiausi gerbėjai jo tikrai nepamiršo – kur Edgaras bebūtų, jį visados pasiekia gerbėjų laiškai.
Nesu iš tų žmonių, kurie norėtų pragyventi iš muzikos. Jei to siekčiau, kurčiau kitokią muziką, užsiimčiau komercija. Muziką ir toliau laikysiu šventu dalyku ir kursiu kaip aš įsivaizduoju, iš polėkio, jausmų.
Beveik metus laiko Islandijoje praleidęs, vietinės gamtos ir žmonių paveiktas Edgaras pradėjo kurti kiek kitokią muziką, dainose ėmė skambėti ir smuikas.
„Kur bebūčiau, Afrikoje, Islandijoje, Amerikoje ar Lietuvoje – kurti galima bet kurioje vietoje, tereikia susikurti tinkamą aplinką. Tačiau šalies, kurioje būnu apsistojęs, gyvenimas veikia kūrybą, tuomet kyla minčių į kūrinius įpinti kultūrinių motyvų, šiuo atveju – dainose panaudojau smuikų melodiją“, – teigia 26 metų dainininkas.
– Kaip pakito Jūsų kūryba apsistojus Islandijoje?
– Gyvenimą Islandijoje pavadinčiau gyvenimu kūrybinėje sanatorijoje, kai niekur neskubi, kuri muziką. Gyvenau taip, kaip man atrodė prasminga. Mano kūryba pasikeitė ir turiniu, ir skambesiu. Tai naujas mano kūrybinis etapas – nebedirbu su prodiuseriais, viską darau vienas padedant muzikantams. Seniau dainos buvo daugiau prodiuserinis produktas, manęs ten buvo mažiau. Dabar visos dainos, kiekvienas garsas jose yra mano. Mano kūryba visą laiką buvo melancholiška, tokia lieka ir dabar. Ji melancholiškai šviesi, nes kuriu dainas apie gerus dalykus.
– Kuo Islandija Jus labiausiai nustebino?
 |
| Islandijoje E.Lubį stebino gamta ir vietos žmonės |
– Kiek esu matęs šalių, Islandija yra viena keisčiausių. Ji palieka stiprų įspūdį savo unikalia gamta, žmonėmis, papročiais: kas dar pasaulyje valgo pūdytą žuvį? Kas geria degtinę iš bulvių su kmynais?..
Nustebino tai, jog kadaise Islandija buvo labai skurdi tauta, turbūt skurdesnė nei mūsų šalis. Senovėje islandai sunkiai sugebėdavo prasimaitinti. Yra tokia islandų liaudies daina apie motiną, kuri turėdama tris vaikus, vieną iš jų neša paskandinti, kad kiti du galėtų išgyventi. Kiek domėjausi, islandų liaudies dainose vyrauja liūdnos temos.
– Ko lietuviai galėtų pasimokyti iš islandų?
– Islandų tauta yra labai maža, bet visam pasauliui save pristatyti ji sugeba labai garsiai. Lietuviai vis dar mokosi tą daryti. Ateityje galbūt drąsiai galėsime didžiuotis, kad esame lietuviai, nes dabar tai daro ne visi iš mūsų. Islandijoje, pavyzdžiui, žmonės nekritikuoja valdžios, jie keistis pradeda nuo savęs. Jie džiaugiasi, tuo, ką turi, jie džiaugiasi, kad yra islandai. Ten žmonės gyvena savo gyvenimą, ne kitų, mažiau jaudinasi, nelygina savo gyvenimo su kitų.
– Ar būdamas Islandijoje pajutote sunkmetį?
– Krizė jaučiasi ir ten, tačiau nėra tokia didelė kaip Lietuvoje – ten žmonės gyvena geriau. Tačiau, mano manymu, bet kuris islandas sutiktų grįžti į jurtą ir valgyti džiovintą žuvį, kad tik galėtų likti Islandijoje. Tai labai vieninga ir dvasinga tauta, jai pažinti prireikia daug laiko.
 |
| "Kūrybinėje sanatorijoje" Amberlife galėjo neskubėti ir užsiimti kūryba |
– Ką veikėte laisvu laiku, kuomet neužsiėmėte kūryba ir nedirbote?
– Islandijoje man įdomiausia buvo vietinė kultūra, lankiausi Islandijos muziejuose, parodose, bendravau su įvairiais menininkais. Teko susipažinti ir su 10 metų ten gyvenančiu lietuviu Vytautu Narbutu, kuris kuria scenografiją Islandijos nacionaliniam teatrui. Tai didi asmenybė, kuri puikiai pristato Lietuvą užsienyje. Mano tikslas buvo pažinti šalį iš vidaus, kuo daugiau jos pamatyti.
Nuvykęs ten draugams rodžiau Lietuvą pristatančius filmus, pavyzdžiui „Skrydis per Lietuvą“ – islandai buvo sužavėti ir nustebinti. Pasakojau apie mūsų papročius, kaip dažome kiaušinius, kaip švenčiame Kalėdas.
– Ko būdamas užsienyje labiausiai pasiilgstate?
– Artimiausių žmonių ir Lietuviškos gamtos. Nesu didmiesčių mėgėjas, visą laiką buvau arti gamtos. Man labai patinka kaimas, kur aplinkui žalia, šalia miškas, ežeras – tai idealus poilsis. Grįžęs į Lietuvą pirmiausia skubėjau susitikti su artimaisiais, o dabar nersiu į gamtą, žvejybą.
Į Islandiją spalį grįžtantis atlikėjas teigia, kad jį užsienyje gali sulaikyti vertingas darbo pasiūlymas. Anksčiau Islandijoje Edgaras dirbo kelionių agentūroje, o prieš išvykdamas gavo panašaus pobūdžio pasiūlymą ir svarsto, ar verta jo imtis.
„Galbūt ir Lietuvoje įmanoma rasti darbą, tik nereikia nukabinti nosies, o galvoti pozityviai. Ką darau Islandijoje, lygiai tuo pačiu užsiimčiau ir Lietuvoje, nes nesu iš tų žmonių, kurie norėtų pragyventi iš muzikos. Jei to siekčiau, kurčiau kitokią muziką, užsiimčiau komercija. Muziką ir toliau laikysiu šventu dalyku ir kursiu kaip aš įsivaizduoju, iš polėkio, jausmų“, – patikino muzikantas.
