„Mokyklą lankiau tuo metu, kai apie Juozą Lukšą ir partizanus pasakojama nebuvo, todėl ši Lietuvos istorijos dalis man buvo visai nepažįstama“, – pasakoja A.Mamontovas. Jis teigia, kad būtent todėl bendradarbiavimas su „Nematomo fronto“ kūrybine grupe jam turėjo edukacinės prasmės: „Sužinojau tai, ką jau turėjau žinoti“.
Įkvepiančiame filme „Nematomas frontas“ atsispindi partizanų judėjimo lyderio pasiaukojimas, didvyriškumas, stiprus atsakomybės jausmas ir poetiška dvasia. Paryžiuje karštai pamilęs išeivę iš Lietuvos Nijolę Bražėnaitę, J.Lukša ją vedė Vokietijoje, tačiau negalėjo gyventi Vakaruose ir palikti Tėvynės likimo valiai. Sutuoktiniais mylimieji pabuvo vos savaitę, o, grįžęs į Lietuvą, po pusmečio J.Lukša buvo išduotas draugo ir nužudytas.
Filmo kūrėjai teigia užtrukę net trejus metus, kad gautų dramatišką J.Lukšos gyvenimo pabaigą nulėmusio Jono Kukausko interviu įrašą. „Nematomas frontas“ žiūrovams pateikia ir daugiau pirmą kartą rodomų vertingų archyvinių kadrų, o apie to meto įvykius čia dalijasi visos pusės: partizanai, sovietų generolas, partizanų išdavikų būrio, vadinto smogikais, vadovas.
„Jaunimui šis filmas padės geriau suprasti tai, ką jie mokosi mokykloje. O dar svarbiau tuo domėtis mano kartos žmonėms, nes apie partizanus mums niekas viešai nepasakojo,“ – teigia A.Mamontovas.
Žiūroviškiausiu lietuviškų festivalio „Kino pavasaris“ filmu pripažintas „Nematomas frontas“ iš tiesų nepalieka abejingo nė vieno jį pamačiusio žmogaus. Liepos 11 d. įvykusiame išskirtiniame seanse Pasaulio lietuvių jaunimo suvažiavime „Nematomas frontas“ buvo palydėtas kelias minutes trukusiomis ovacijomis.
„Nematomas frontas“ – jau nuo rugpjūčio 15 d. Lietuvos kino teatruose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje ir Marijampolėje.