Taip jau aštuntus metus įgyvendinamas pagrindinis projekto tikslas – ugdyti moterų sąmoningumą, kad daugiau dėmesio skirtų savo sveikatai, turėtų žinių apie šios ligos prevenciją, sveikos gyvensenos svarbą, reguliariai tikrintųsi krūtis pačioms bei kreiptųsi į gydytojus. Statistika grėsminga – Lietuvoje kasmet aptinkama 1300 naujų krūties vėžio susirgimų, dar mažiausiai 5-6 tūkst. moterų serga krūties vėžiu to net nežinodamos. Tačiau diagnozavus vėžį ankstyvose stadijose yra 98 proc. tikimybė išgyventi.
Diagnozė – apsileidimas
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto gydytojos radiologės med. dr. Laimos Grinytės nuomone, „Rožinio kaspino“ autobusiuko akcijos vertė yra vienareikšmiškai didelė jau vien dėl to, kad autobusiukas nuvyksta į nuošaliausias Lietuvos vietas, kur apskritai trūksta kvalifikuotų medikų, išmanančių apie krūtų ligas. „Ne visais atvejais pakanka vien autobusiuke atliekamo tyrimo ultragarsu, be to, kai susirenka daug moterų, nelieka laiko skirti vienai tiek, kiek norėtųsi, – sako ji. – Tačiau akcija kasmet paskatina vis daugiau moterų tikrintis krūtis pas specialistus ir taip apsisaugoti ne nuo ligos, bet, pabrėžiu – nuo mirties“.
Gydytoja sako dažnai girdinti moteris sakančias: „Einu, tikrinuosi ir nieko neranda“. „Bet tai ir yra krūties vėžio profilaktikos esmė – nerasti vėžio, arba rasti jo užuomazgą, – pabrėžia gydytoja. – Noriu atkreipti dėmesį, kad būtent nesitikrinanti moteris rizikuoja mirti nuo vėžio“. L. Grinytė sako net drįstanti teigti, jog šiuo metu, kai tikrai yra daug būdų diagnozuoti ankstyvąją vėžio stadiją ar net fiksuoti pakitimus iki jam pasireiškiant, užleistas krūties vėžys rodo moters apsileidimą. „Jei moteris reguliariai tikrinasi, aptinkamas nulinės, pirmos, antros stadijos vėžys, o tai be galo svarbu kovojant su šia liga, – tvirtina gydytoja. – Vien todėl, kad esame moterys, deja, galime sirgti ir krūties vėžiu, tad nereikia manyti, jog nepriklausymas kažkuriai rizikos veiksnių grupei sumažina riziką. Juo labiau, kad kuo moteris vyresnė, tuo rizika susirgti šia liga didėja“.
Savityra nuo paauglystės
Gydytojos L. Grinytės teigimu, kiekviena moteris turi išmokti apsičiuopti savo krūtis, o mamos turėtų to mokyti jau savo paaugles dukras, nes brendimo metu krūtys tampa jautresnės, gruoblėtesnės, kartais aptinkami ir guzeliai. „Kad būtų ramiau, reikia kartą per mėnesį, po mėnesinių, tą pačią dieną, atidžiai apsičiuopti abi krūtis. Jei atsirado kokių raukšlių ar guzelių, pakito speneliai, vadinasi, tai – signalas kreiptis į gydytoją“, – sako gydytoja, atkreipdama dėmesį, jog kartą per metus jaunoms moterims reikėtų atlikti krūtų ultragarsinį tyrimą, o vyresnėms nei 40 m. – ir mamografiją.
Pasak L. Grinytės, savityra jokiais būdais neturi kelti moteriai įtampos su nerimu laukiant pasitikrinimo dienos. „Dauguma čiuopiamų gazelių yra nepiktybiniai, tiesiog krūties audiniai yra gruoblėti, – aiškina ji. – Suprantama, tai gali būti ir cistos, ir fibroadenomos, tačiau dažniausiai jos nėra nei punktuojamos, nei operuojamos“. Gydytojos įsitikinimu, šiais laikais moterys turėtų būti sąmoningos ir prisiminti gydytojų onkologų dažnai kartojamą frazę: „Ne kiekvienas darinys krūtyje yra vėžys, tačiau kiekvienas darinys turi būti tikrinamas dėl vėžio“. Todėl šie dariniai turi būti ištirti, dažniau stebimi, kad moteris galėtų gyventi ramiau.
Patikra ir prieš nėštumą
Rekomenduojama pasitikrinti krūtis ir moterims, planuojančioms nėštumą. „Nėštumas apskritai yra tokia moters organizmo būsena, kuri gali išprovokuoti bet kokią snaudžiančią ligą, mat jo metu pakinta viso organizmo imuninė sistema, pagreitėja medžiagų apykaita, tuo pat metu gausėja pieno liaukas didėti skatinančių hormonų, krūtyse pagreitėja kraujotaka, – vardina med. dr. L. Grinytė. – Jei moteris nesitikrino iki nėštumo, o krūtyse buvo nors ir nedidelis piktybinis darinukas, jis nėštumo metu didėja ir gali būti aptiktas, deja, jau pažengusiose stadijose“. Jei tikrinamasi nėštumo metu, atliekamas krūtų ultragarsinis tyrimas, kuris, gydytojos teigimu, yra pakankamai informatyvus bei saugus tiek moteriai, tiek vaisiui. Tačiau, jei kyla įtarimas, kad darinys gali būti piktybinis, atliekama šio darinio biopsija ir jo audinių tyrimas, retais atvejais – ir mamografija.
Šie du tyrimai – ultragarsu ir mamografija – ir yra pagrindiniai diagnozuojant krūtų ligas. Ultragarsinis tyrimas dažniau atliekamas paauglėms ir jaunoms, nežindžiusioms moterims, mamografinis atliekamas vyresnėms, taip pat gimdžiusioms ir maitinusioms krūtimi moterims. „Kaip pagalbinis diagnostinis tyrimas greta šių dviejų gali būti atliekamas ir magnetinio rezonanso tomografijos, tinkantis visokio amžiaus moterims, – sako L. Grinytė. – Kai šiais metodais ištyrus darinį krūtyje įtariamas jo supiktybėjimas, tuomet atliekama židinio biopsija, audinių histologinis tyrimas. Jei šiais tyrimais patvirtinami piktybiniai pokyčiai, atliekama operacija“.
Su siuntimu ir be jo
Jei moterį tirtis krūtis pas mamologą siunčia šeimos gydytojas arba ginekologas, tyrimas apmokamas visas arba iš dalies – priklauso, kokią sutartį su ligonių kasomis sudariusi gydymo įstaiga. Turint minėtų gydytojų siuntimą, galima pasirinkti miesto ar rajono gydymo įstaigą. Pavyzdžiui, Vilniaus Universiteto Onkologijos institutas priima su siuntimu pas mamologą, tačiau būtina išankstinė registracija. Mamologas paskiria tyrimus, kurie reikalingi konkrečiai moteriai – ultragarsas, mamografija, arba abu. Galima ateiti ir be siuntimo tiesiogiai – tik tyrimams pas radiologus, bet tada tiek mamografija, tiek krūtų tyrimas ultragarsu bus mokami. Vilniaus Centro poliklinikoje su šeimos gydytojo ar ginekologo siuntimu, užsirašius iš anksto, atliekamas vienas tyrimas – mamografija arba ultragarsas – ir jį apmoka ligonių kasos. Jei reikia abiejų tyrimų, pacientė už antrąjį moka, arba ateina kitą kartą – vėl su siuntimu ir užsiregistravusi iš anksto. Be siuntimo abu tyrimai mokami, jiems taip pat reikia registruotis su iš anksto. Privačiose klinikose tyrimai mokami, siuntimo nereikia.
