„Pragyvenimui man užtenka minimumo. Aš niekur nevažiuoju, beveik jokių išlaidų neturiu. Gyvenu savo kaime ir man labai gerai. Aš neturtingas turtuolis – keliuosi, kada noriu, einu miegoti, kada noriu“, – prisipažino A.Nedzinskas, duodamas interviu „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „Adomo obuolys“, kuri bus rodoma antradienio vakarą.
Visuomenė apie Antaną pirmą kartą išgirdo 2005 m. televizijos projekte „Dangus“. Baigęs bibliotekininkystės mokslus, jis tuo metu studijavo ryšius su visuomene.
„Norėjau sužinoti, kaip televizijoje formuojama realybė ir siurrealybė“, – paaiškino Antanas.
Realybės šou, kuriame dalyviai ir gyveno, ir ruošdavo muzikinius numerius, jam nebuvo smagi draugų stovykla. A.Nedzinskas prisipažino – jis atrodė ramus, tačiau buvimas uždaroje, dirginančioje aplinkoje, kur kiekvieną tavo judesį seka kameros, kirto per jo pasąmonę, jis pametė ritmo jausmą. Pasak jo, tai prilygo kalėjimui, kur svarbiausia parodyti išprovokuotas tavo emocijas. Jis neneigia, kad realybės šou davė ir naudos – jis tapo labiau žinomas.
Žinomumas paklojo jam po kojomis pergalę 2008 m. Seimo rinkimuose, kur jis buvo išrinktas vienmandatėje Alytaus rajono apygardoje.
„Kai pradėjome darbą Seime, kirto ekonominė krizė. Buvo visapusiškai sunku – žmonės praranda darbus, dūžta parlamento langai...“, – prisiminė buvęs politikas.
Dirbdamas Seime, jis garsėjo savo taupumu. Kai kiti kolegos džiaugėsi geru gyvenimu ir išlaidavo, Antanas gyveno kukliai.
„Studentiški metai išmokė taupyti. Buvau įpratęs susikurti sau finansinę „pagalvę“ – kas jei rytoj ištiks nelaimė, neturėsi pajamų?“ – laidoje „Adomo obuolys“ tikino Antanas.
Per ketverius kadencijos metus jis susitaupė tiek, kad užteko pradėti sodybos statybas ant iš močiutės paveldėtos žemės. Šiandien kaimas netoli Trakų yra paties rankomis sukurti A. Nedzinsko namai. Jis atlieka ir medžio, ir mūrijimo darbus. O kada nors čia bus ne tik vietos kultūros centras, pokylių vieta, bet ir scena, kurioje bus surengtas A.Nedzinsko draugų muzikantų festivalis.
„Nematau darbų, kurių negalėčiau padaryti pats. Visi pasiteisinimai – tai tinginių atsikalbėjimai. Juk tai, ko nemoki, visada gali išmokti“, – įsitikinęs jis.
