Naująją kūrinį M.Budinaitė-Žadeikienė rašė kiek ilgiau nei pusmetį. Į bene 210 puslapių apimties knygą ji sudėjo jautrią ir dramatišką jaunos šeimos istoriją. „Ši knyga – romanas. Mano akimis, ji – brandesnis kūrinys nei pirmoji knyga: tąsyk rašiau būdama labai jaunutė. Naujame kūrinyje galėsite skaityti apie lietuvių šeimos istoriją: jaunutė šeima, santuoka, krizės, apgavystė...“ – pasakojimą apie knygą pradeda rašytoja.
Būsimą skaitytoją ji intriguoja kūrinio scenarijumi: „Po žmonos mirties vyras sutinka išleisti jos dienoraštį, tačiau derisi su leidykla, kad būtų ištrintas vienas skyrius, – taip prasideda knyga. Dienoraštį jis gavo iš žmonos meilužio – jame skaito apie visą jų gyvenimą, taip pat ir savo. Tame dienoraštyje atsispindi visa šeimos drama, o kokį skyrių jis norėjo ištrinti, paaiškės kūrinio pabaigoje.“
Šiuo metu knyga jau maketuojama, knygynų lentynose ji turėtų atsidurti pirmoje vasario pusėje. Rašytoja nekantrauja, kada kūrinį galės laikyti savose rankose. „Pats rašymas užtruko 7 mėnesius – pradėjau vasarį, baigiau rugpjūtį. Vėliau truko kūrybinės kančios, taisymai, braukymai, numetimai į šalį. Pagaliau dirbame su redaktore, jau džiaugiuosi labai gražiu viršeliu“, – kūrybinį procesą prisimena ji.
„Knygą ištrintu skyriumi“ papuoš įspūdingas viršelis: „Viršelyje matoma pusnuogė mergina, bučiuojanti varną. Bučinys man asocijuojasi su mirtimi – to ir siekiau.“
Anot M.Budinaitės-Žadeikienės, rašyti ją įkvėpia pats gyvenimas. Ir nebūtinai jos pačios: „Lengviausia rašyti apie tai, kuo gyveni pats. Aš turiu šeimą, draugų, žinau jų istorijas, kurias galiu transformuoti. Yra sakančių, kad rašau apie save. Tie žmonės, kurie galvoja, kad rašau tik apie save, yra kvaili. Juk net ir gatvėje sutiktas žmogus gali mano veikėją transformuoti – gal jis buvo liūdnas, ir todėl mano veikėjas tapo liūdnas... Gali būti, kad ir mano pačios išgyvenimas knygoje transformuotas: juk galiu su kažkuo susipykti ir knygoje parašyti, kad susirinkau daiktus ir išėjau, o realybėje – ateiti ir susitaikyti. Iš matyto filmo, iš girdėtos dainos galiu kažką transformuoti.“
Pradėdama rašyti knygą autorė visad žino, kaip ją pabaigti. „Prieš rašydama visada būnu susikūrusi svarbiausią siužetinę liniją, tačiau rašant įvykiai gali kisti – tai gali būti susiję su mano kelionėmis, gyvenimo įvykiais, kurie įkvėpia. Gali kisti ir veikėjų kalba, nuotaika, charakteris, tačiau pradėjusi rašyti paprastai žinau knygos pabaigą“, – tikina ji.
Ir nors pirmasis M.Budinaitės-Žadeikienės kūrinys buvo įvertintas itin palankiai, belaukdama naujosios knygos gimimo rašytoja neslepia bijanti kritikos. „Esu maksimalistė – visada išgyvenu dėl pastabų, nes jas priimu asmeniškai. Manau, tai – menininko bruožas. Tačiau stengiuosi mokytis. Mano vyras yra geras kritikas – jis stengiasi mane nuleisti ant žemės“, – šypsosi kūrėja, kuri yra susituokusi su Adomu Žadeika, Bronislovo Lubio anūku.
Pokalbį su Žmonės.lt M.Budinaitė-Žadeikienė baigia šiek tiek ironizuodama: „Dabar atsivertusi pirmąją savo knygą galvoju, kad viskas turi būti kitaip. Tačiau tai – normalu. Matyt, ir su naujuoju kūriniu po penkerių metų bus panašiai.“
