Apatinio trikotažo reklamai lengvabūdiškai nusifotografavusią Godą Skačkauskaitę gelbėja Aukščiausiasis Teismas

Savo atvaizdą reklamai naudojantis asmuo sutartyje turėtų aptarti jo naudojimo terminą, pažymima modelių agentūros bendraturtei, TV prodiuserei Godai Skačkauskaitei palankioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje.
Gintarė Valaitytė ir Goda Skačkauskaitė
Goda Skačkauskaitė (dešinėje) ir Gintarė Valaitytė. / BFL/Mindaugo Vaičiulio nuotr.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išnagrinėjęs kasacinę bylą dėl atvaizdo naudojimo lietuviško apatinio trikotažo reklamoje pabrėžė, kad asmenys, apsisprendę naudoti savo atvaizdą reklamai, be kitų sąlygų, turėtų įvertinti ir aptarti jo naudojimo terminą.

Šis patarimas pirmiausia skirtas šios bylos iniciatorei, modelių agentūros „G-models“ bendraturtei, prodiuserių kompanijos „TV manija“ vykdomajai prodiuserei 27 metų Godai Skačkauskaitei. Jauna moteris dar 2004 metais nusifotografavo seksualioje apatinio trikotažo reklamoje. Tačiau neapsidžiaugė, kai tapusi respektabilia persona prieš kurį laiką vėl pamatė savo atvaizdą ant „Utenos trikotažo“ kelnaičių pakuotės.

Bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad neterminuotas asmens nuotraukos naudojimas reklamoje ar kitais komerciniais tikslais gali riboti ar kitaip paveikti asmens teisę į privatumą, pasakojama LAT atstovės spaudai Živilės Jokimaitės-Dolgich antradienį paviešintame pranešime.

Išnagrinėtos bylos atveju, kasatorė laisva valia leido naudoti savo atvaizdą komerciniais tikslais ir sutartyje neaptarė jo naudojimo termino, tačiau atvaizdas buvo naudojamas gana ilgą laiką (apie 6 metus), per kurį pasikeitė tam tikros jos privataus gyvenimo aplinkybės, kurių nebuvo ar jos negalėjo būti įvertintos duodant sutikimą.

Jauna moteris šiuo metu užima vadovaujamas pareigas, susitinka su verslininkais, todėl patiria nepatogumų dėl jos atvaizdo naudojimo ant apatinio trikotažo gaminio pakuočių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomone, asmens teisė į atvaizdą turi būti ginama atsižvelgiant į tai, kad ši teisė yra teisės į privatumą dalis. „Privataus gyvenimo samprata iš esmės siejama su asmens būsena, kai asmuo gali tikėtis privatumo, su jo teisėtais privataus gyvenimo lūkesčiais. Pasikeitus kasatorės asmeninio gyvenimo aplinkybėms, bylos nagrinėjimo momentu ji turi didesnių privataus gyvenimo lūkesčių“, –  nutartyje pažymi Teismas.

Pasak LAT, susidūrus dviem teisiniams gėriams – teisei į privataus gyvenimą gerbimą atvaizdo apsaugos kontekste ir galimybei netrukdomai tenkinti turtinius interesus, susijusius su teise platinti produkciją su G.Skačkauskaitės atvaizdu, prioritetas turi būti asmens teisės į privatumą gynimui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų