Istoriją apie įvykį Danas Rapšys paviešino savo feisbuko puslapyje. Įrašu leido pasidalinti ir 15min portalui. Be to, jis atskleidė, kad apsipirko Luxur.lt parduotuvėje.
„Šis postas – kiek kitoks, nei tie, kuriais paprastai dalijuosi su jumis. Noriu pasidalyti kitokia istorija ir atkreipti Lietuvos policijos dėmesį. Mano sužadėtinė prieš kelis mėnesius pirko drabužį iš vienos lietuviškos elektroninės parduotuvės. Praėjo kelios savaitės, o drabužio vis nebuvo. Jurinta rašė laiškus, bandė susisiekti.
Po mėnesio atkeliavo siuntinys – su visiškai kitokiu drabužiu ir kažkokiu aksesuaru. Tą pačią dieną išsiuntėme prekę atgal, nurodę, kad gavome ne tą prekę, kurią užsakėme. Bandėme susisiekti nurodytais kontaktais, skambinome. Atrašydavo, kad atsiųstume sąskaitos numerį, siuntos kodą. Tai tęsėsi dar kelias savaites. Jurinta nei gavo savo prekę, nei atgavo pinigus. Aišku, atrodo, kas tie 30 eurų, ar verta vargti dėl jų? Tačiau užmatėme vienoje „Facebook“ grupėje, kad yra ir daugiau apgautų, kad tas puslapis siunčia ne tas prekes, negrąžina pinigų arba grąžina ženkliai mažiau.
Patariau sužadėtinei nepatingėti ir užpildyti pareiškimą per epolicija.lt. Užpildėme, pridėjome įrodymus. Epolicijos ekrano nuotrauką nusiuntėme minėtos elektroninės parduotuvės nurodytu elektroninio pašto adresu. Labai greitai atsakė, kad „mes nieko neapgaudinėjam“ su krūva šypsenėlių.
Netrukus iš kažkokios moters sąskaitos Jurintai buvo pervesta suma, mažesnė nei ji sumokėjo. O dar kitą dieną gavome iš epolicijos nutarimą, kad atlikus patikrą jokių administracinių nusižengimų ar kitokių nusikalstamos veiklos atvejų NENUSTATYTA. Tai kyla klausimas: Lietuvos policija, kaip čia dabar – jei pastatai automobilį ant žolės, bauda pasiekia per 15 minučių, o kai reikia šiek tiek pasigilinti į sukčiavimą, regis, niekam neįdomu. Ar tai reiškia, kad galima pardavinėti prekes iki 150 eurų, siųsti visiškai kitokius dalykus, vilkinti laiką nereaguojant į pretenzijas, o sulaukus kreipimosi į policiją pervesti dalį sumos ir taip išvengti atsakomybės?
Labai tikiuosi, kad tokiais dalykais bus pasirūpinta. O dabar tiesiog esu piktas. Įdomu, kaip reaguotų policija jei pažeidėjas sumokėtų ne 30 eurų paskirtos baudos, o 26,99?“ – rašė D.Rapšys.
15min susisiekė su policijos atstove spaudai Revita Janavičiūte. Ji atskleidė, jog dėl įvykio pradėtas aplinkybių tikslinimas.
„Šis pranešimas, kurį jie greičiausiai gavo elektroniniu paštu, nėra policijos sprendimas. Negaliu pakomentuoti, kodėl sistema jį išsiuntė. Danas į epolicija.lt kreipėsi liepos 10-ąją, o pranešimas atsiųstas liepos 11-ąją. Per tokį trumpą laiką sprendimas nebūna priimtas.
Sprendimas yra nepriimtas, dabar vyksta aplinkybių tikslinimas. Šį įvykį tiria Panevėžio rajono policijos komisariatas“, – 15min sakė R.Janavičiūtė.
15min taip pat bandė susisiekti su parduotuve Luxur.lt, tačiau buvo pranešta, kad šiuo metu jie nedirba. Paskambinus vėliau, parduotuvė, anot autoatsakiklio, jau dirbo, bet niekas neatsiliepė.
Tiesa, parduotuvė vadinasi trimis skirtingais vardais – internetiniame puslapyje – Luxur.lt, feisbuke – Grožio butikas, o paskambinus Luxur.lt tinklalapyje nurodytu telefonu teigiama, jog „prisiskambinome į elektroninę parduotuvę Dileira“. Pastaroji yra randama Rekvizitai.lt.
15min susisiekus su Rekvizitai.lt nurodytu UAB „Dileira“ direktoriumi Deividu Taukevičiumi, šis teigė, kad nieko bendro su parduotuve Luxur.lt neturi. Jo įmonė, kaip teigė, užsiima automobilių prekyba.
Jam, kaip pasakojo, dažnai skambina žmonės ir skundžiasi, kad negauna prekių iš minėtos parduotuvės.
15min pasitelkė „Google Lens“ vaizdų atpažinimo technologiją ir surado, jog Luxur.lt elektroninėje parduotuvėje parduodamos prekės yra identiškos toms, kuriomis prekiaujama Lenkijos ir Kinijos rinkose. Pardavėjai netgi naudoja tokias pat nuotraukas.
Luxur.lt nuotraukos – galerijoje:
Tam, kad apgavysčių apsipirkinėjant internete būtų kuo mažiau, dalijamės naudingais patarimais, kaip atpažinti netikras elektronines parduotuves:
- Vienas pirmųjų atributų, kuriuos turėtų įvertinti pirkėjas – el. parduotuvės pavadinimas ir domenas. Jeigu šalia internetinio adreso yra užrakintos spynos piktograma, informacija puslapyje yra šifruojama duomenų kodavimo sistemos sertifikatu – SSL (angl. Secure Sockets Layer). Taip pat patikimos internetinės svetainės adresas turėtų prasidėti https://.
- Ištyrinėję domeną, užsukę į pardavėjo rekvizitų skiltį ir susiraskite jo kontaktinius duomenis. Jeigu nėra pateikti įmonės rekvizitai ar patikimi kontaktai (telefono numeris ar el. paštas su įmonės pavadinimo galūne), reikėtų sunerimti. Taip pat, jeigu kontaktų puslapyje randama tik užklausos forma, greičiausiai tai nepatikima parduotuvė. Galiausiai rekomenduojama el. parduotuvės pavadinimą patikrinti „Google“ ar kitoje paieškos sistemoje – paieška internete lengvai atskleidžia komentarus ir klientų nuomonę. Socialiniai tinklai, ypač „Facebook“ yra gera vieta pasitikrinti el. parduotuvę, kadangi ten galima rasti klientų vertinimus, atsiliepimus bei patikrinti, ar pardavėjai aktyviai bendrauja su savo auditorija. Jei taip, ir atsiliepimų yra daug, greičiausiai el. parduotuvė verta pasitikėjimo.
- Dažnai pirkėjus į netikras el. parduotuves pritraukia ir itin patrauklios kainos, tačiau į šį aspektą rekomenduojama žvelgti labai skeptiškai, ypač jei tai – žinomų prekinių ženklų produktai. Jei kaina nėra adekvati kitų pardavėjų atžvilgiu, reikėtų kelis kartus peržvelgti, ar nėra kitų apgavystę signalizuojančių ženklų.
- Žinoma, įtartinai gali atrodyti ne tik prekės kaina, bet ir produktų nuotraukų kokybė, aprašymai. Jeigu nuotraukos nėra kokybiškos, geros raiškos, juolab, jei matosi fotografijų duomenų bazių (angl. stock photo) vandens ženklai, o prekės aprašyme apstu gramatikos klaidų, tokioje el. parduotuvėje apsipirkti nederėtų.
- Galiausiai dėmesį atkreipti reikėtų ir į siūlomus apmokėjimo bei pristatymo būdus. Pirmiausia reikia patikrinti, ar puslapyje naudojamos saugumo sistemos. Jeigu jos yra, greičiausiai rasite ir ženkliukus „MasterCard SecureCode“ ar „Verified by VISA“. Pastebima, kad Lietuvoje el. parduotuvėse dažnai naudojamasi ir „Paysera“ pinigų surinkimo platforma. Šis atsiskaitymo būdas suveikia kaip dar vienas saugiklis – prieš suteikdama prieigą prie savo sistemos, ši stengiasi užsitikrinti, kad pardavėjas patikimas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje numatyta, kad vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (t. y. neviršija 150 Eur), užtraukia baudą nuo 90 iki 300 eurų.
Tuo tarpu, dėl apgaulės būdu įgytos 150 Eur viršijančios sumos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio nuostatomis, atsakingam asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė ir už tokią veiką gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.
