Apie lygias moterų ir vyrų galimybes Lietuvoje kalbama ne vienerius metus. Po nepriklausomybės atkūrimo buvo priima daug svarbių teisės aktų, kuriais įtvirtintos lygios lyčių galimybės, bet po teisinės reformos, anot lyčių lygybės instituto pateikiamos statistikos, per paskutinius dvylika metų Lietuvoje lyčių lygybės progreso nebuvo jokio.
„Lietuvoje yra milijonas moterų ir tai, jog turėjome vieną prezidentę moterį, neįrodo, jog lyčių lygybės klausimu problemų šioje šalyje nėra. Vertinant ekonomiką mes galime matyti, kad moterys uždirba 13% mažiau nei vyrai. Jeigu tu visą gyvenimą uždirbai mažiau, mažesnės sulauki ir pensijos, mažesnės ir tavo socialinio draudimo išmokos. Šiai dienai Lietuvoje pensijų atotrūkis tarp vyrų ir moterų yra 17%“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Skyrybos“ pasakojo lyčių lygybės ekspertas Donatas Paulauskas.
Ši tema paliečia ne tik paprastus šalies gyventojus, bet ir pramogų pasaulio atstovus. Vadovaudamiesi pasauliniais pavyzdžiais, Muzikos Asociacijos Metų Apdovanojimai M.A.M.A šiemet pakeitė savo kategorijas, sujundami geriausių atlikėjų nominacijas į bendras.
„Ne vienerius metus jau diskutuojame šia tema ir galiausiai priėjome svarbią naujieną. Visi žinom, jog kuomet muzikos pasaulyje yra apdovanojami atlikėjai, mes renkame juos skirtingose kategorijose tarp vyrų ir moterų. Tačiau šiai dienai mes turime vieną geriausią metų atlikėją, nepriklausomai nuo jo lyties. Ir aš manau, jog čia yra vienas iš postūmių. Kuomet tai paskelbėme, sulaukiau ne vieno klausimo, jog ar dabar mums visiems reikės konkuruoti. Tačiau konkurencija to nepavadinsi, nes tai yra dalis meno ir nesvarbu kokios lyties asmuo jį sukūrė“, – teigė apdovanojimų organizatorius, muzikos prodiuseris Martynas Tyla.
Žinomas vyras atviras, jog moterims nėra sunkesnis kelias į sceną, priešingai, jos net lengviau gali jį nueiti, turėdamos pakankamai ryžto ir drąsos.
„Gerų atlikėjų, renkančių dideles arenas gerbėjų, yra tikrai daug ir manau, jog moteris gali lengviau nužygiuoti šį kelią. Jeigu ji turi talentą kuo užkariauti sceną, belieka jį išnešti į visuomenę ir visuomenė jį pasiims. Klausydamas įvairiausių istorijų aš susimąstau, jog mano aplinkoje taip nevyksta. Ten kur aš būnu, darbe ar bet kur kitur, moterys tikrai nėra nustumtos į šoną, jos kaip tik dabar labai stipriai vadovauja ir lipa į viršų“, – pasakojo M.Tyla.
Ir vis tik nors šiai dienai išvysti moterį vadovės pozicijoje nebekelia didelės nuostabos, tačiau statistika vis tiek nerodo proporcingai atstovaujamos visuomenės. Neretai pačios moterys vengia pripažinti, jog yra nuvertinamos kitų arba nuvertina pačios save, netikėdamos, jog gali pasiekti daugiau negu visuomenės suformuotos galimybių lubos.
„Nors šiai dienai atrodo, jog moterys lipa karjeros laiptais, tačiau statistika rodo, jog tik tai 40% vadovo poziciją užima moterys, 60% atitenka vyrams. Prieš metus padarėme tyrimą, kurio metu apklausėme daug pasiekusias moteris, užimančias aukštas pareigas, kas nulėmė, jog joms pavyko padaryti sėkmingą karjerą. Atsakymas buvo vienareikšmis – pakankamas pasitikėjimo savimi kiekis. O kuomet apklausėme kitas moteris klausdami jų, kodėl jos nenorėtų kandidatuoti į aukštesnę poziciją, 70% pasakė, jog mano neturinčios reikalingų vadovo savybių“, – laidoje pasakojo moterų lyderystės judėjimo „Go forward“ įkūrėja Jurga Varanavičius.
Nepasitikėjimą savimi moterys dažnai patiria ne tik darbe, bet ir namų aplinkoje. Jausdamos spaudimą iš artimųjų ar antrųjų pusių, penkis kartus daugiau moterų kasdien bent vieną valandą skiria buities ir namų priežiūrai palyginus su vyrais. Negana to, Lietuva vis dar yra ta šalis, kurioje gajus smurtas prieš moteris – statistika rodo, jog kas trečia patiria smurtą artimoje aplinkoje.
„Mano akimis žiūrint mūsų visos visuomenės problema yra nepasitikėjimas savimi. Nepasitikime ir statistika, juk nėra sunku pamatyti, jog šalyse, kuriose yra geresnis lygybės indeksas, lygiau pasiskirstytos šeimos pareigos, mažesnis atlyginimų atotrūkis ir proporcingiau atstovaujama visuomenė, vyrai gyvena ilgiau, žudosi ir geria mažiau ir gyvena sveikiau“, – teigė Seimo moterų grupės steigėja ir vicepirmininkė, Seimo narė Dovilė Šakalienė.
Anot laidos pašnekovų, tam jog įvyktų pokytis visuomenėje, turi praeiti ne viena karta, o pavyzdžiai turi būti rodomi ne tik artimoje aplinkoje, bet ir kultūros, švietimo, verslo ar net politikos sektoriuose.
„Jog įvyktų tikras pokytis reikia labai daug laiko. Mes galime įstatymais nuspręsti, kad turime elgtis vienaip ar kitaip, bet jog tai įvyktų galvoje, turi būti skiriamas nepaprastai didelis dėmesys švietimui, ypatingas dėmesys edukacijai. Prioritetu tai turi tapti ir finansinėje srityje, kuomet skiriami tikrai stiprūs finansiniai ištekliai, jog tu galėtum iškomunikuoti visuomenei, kad tai yra sveika daryti, kad tai yra normalu, kad visi esame lygūs ir nėra tokios lyties, kuri yra mažiau reikšminga ar ko nors negalinti“, – laidoje drąsiai teigė portalo 15min.lt rinkodaros vadovė ir socialinių projektų kūrėja Rima Olberkytė-Stankus.
Vis tik lygių galimybių reikalaujančios moterys neretai kelia susirūpinimą vyrams, jog vieną dieną kils grėsmė jų pačių teisėms. Tačiau pasak „Go forward“ judėjimo įkūrėjos, kuo anksčiau pradėsime keisti vaikų požiūrį, jog mergaitės ir berniukai yra lygūs ir vienodi, tuo lengviau sukursime gerovės valstybę.
„Aš tikrai norėčiau, jog mano dukra dirbtų, užsidirbtų, jog galėtų pati save išlaikyti. Jog turėtų finansinę laisvę ir galėtų pati nusipirkti automobilį, o ne prašyti, jog kažkas jai jį nupirktų. Tačiau aš lygiai to paties linkiu ir savo sūnui, jog ir jis būtų savarankiškas, empatiškas ir jeigu vieną dieną kils grėsmė vyrų teisėms, eisime su visu judėjimu jų gelbėti“, – teigė Jurga Varanavičius.
