Kartais pagalvoju, galbūt aš prakeikta? Tai ketvirtas kartas, kai ilgalaikiai santykiai baigiasi išdavyste. Su pirmąja savo gyvenimo meile susipažinau būdama abituriente, po metų sužinojau, kad jis užmezgė romaną su mano drauge. Labai skausmingai išgyvenau šį likimo smūgį. Vėliau traukinyje susipažinau su vaikinu, kuris išgydė mano žaizdas, tačiau užteko vos keturių mėnesių, kad sužinočiau, jog be manęs jis turi dar ir kitą moterį, su ja augina dukrelę. Santykius kaip mat nutraukiau. Netrukus gimė simpatija, o vėliau ir meilė draugų kompanijoje sutiktam jaunuoliui, kartu gyvenome net trejus metus, tačiau jis niekaip nesiryžo man įsipareigoti. Kai jo elgesys (nuolatinis išsiblaškymas, slapukavimas, ilgas sėdėjimas darbe) man ėmė kelti įtarimų, patikrinau jo elektroninį paštą ir ten radau konkrečių įrodymų, kad žmogus, kuriuo iki tol besąlygiškai tikėjau, mezga internetines pažintis, susitikinėja ir intymiai santykiauja su ištekėjusiomis moterimis.
Vyrais esu galutinai nusivylusi. Labai norėjau tikėti, kad yra pasaulyje padorių vyrų, tačiau ne tik mano asmeninė, bet ir draugių, pažįstamų, kolegių patirtis rodo, kad visi jie vienodi – vedini gyvuliško instinkto „paturėti“ kuo daugiau patelių. Negi nuoširdūs jausmai, ištikimybė, abipusė pagarba yra svarbi tik moterims? Julija.
Norite pasitarti? Savo klausimus siųskite gyvenimoskonis@zmones.lt
 |
| Psichologė Marija Vaštakė |
Sveiki, Julija. Labai gaila, kad esate patyrusi net keturias vyrų neištikimybes, tačiau ši imtis per maža, kad galima būtų apibendrinti ir daryti išvadą, kad visi vyrai yra neištikimi savo antrosioms pusėms. Įdomu tai, kad visus keturis kartus jūs nutraukėte santykius dėl partnerio neištikimybės. Kyla klausimas, kuo buvo panašūs visi šie keturi partneriai? Galbūt jus traukia tam tikros asmenybės savybės ir visi jie turėjo tam tikrų panašumų – polinkį būti neištikimais.
Patirti neištikimybę – tai didelė trauma, turinti ilgalaikes pasekmes. Žmonės, patyrę neištikimybę, sunkiai sukuria kitus santykius, o sukūrę neretai „laukia“, kada partneris bus neištikimas. Tas „laukimas“, neišikimybės baimė neretai kelia įtampą tarp partnerių. Sunku pasitikėti kitu žmogumi, sunku patikėti savimi, galimybe sukurti kitokius santykius. Žmogus neretai atsiduria užburtame rate.
Neretai partneriai būna neištikimi, nes santykiuose kažko stokoja. Jei apie tai kalbama, dažniausiai tai suartina, partneriai ieško sprendimo būdų. Jei apie tai nutylima, ta tuštuma, kurią vienas ar abu partneriai jaučia budami kartu, užpildoma kitur, kituose santykiuose. Kalbėti apie santykius, ieškoti sprendimo būdų – tai suaugusių žmonių pozicija, brandaus žmogaus požymis. Tačiau neretai infantiliški vyrai, kurie nesugeba prisiimti atsakomybės už santykius, ieškoti sprendimų, kaip kurti santykius, pasirenka kitą būdą – neištikimybę. Neretai jie svetur ieško „mamos“, kuri suteiks jiems tai, ko jie negauna iš savo partnerės.
Apibendrintai kalbėti apie neištikimybę labai sunku. Kiekviena situacija yra unikali, kiekviena neištikimybė skirtingoje poroje gyvena kitaip. Neištikimybė rodo sunkumą, nepasitenkinimą santykiuose, nepagarbą, negebėjimą mylėti ir spręsti sunkumus kartu. Jos priešnuodis – kalbėti apie tai, kas netenkina, ieškoti sąlyčio taškų, spręsti, o nepavykus to pasiekti – pasukti skirtingais keliais. Tačiau tai yra sunkus darbas, todėl neretai šio darbo partneriai dirbti nenori.
GIEDRĖS BALUTYTĖS komentaras
„Pažįstu daug laimingų šeimų“
 |
| Giedrė Balutytė |
Šiuo metu vienam sostinės teatrui vadovaujančios moters manymu, tikrai ne visi vyrai suka į kairę. Pasak Giedrės, jokioje srityje negalima nieko suabsoliutinti ir teigti, kad vienas bruožas būdingas visiems. „Manau, kad yra labai daug išsilavinusių ir puikių vyrų, kurie matė normalų pavyzdį augdami savo šeimose (nors ir puikūs tėvų santykiai nėra rodiklis, kartais ir vyrai, užaugę puikiose šeimose, paslysta). Bet kokiu atveju, esu tos nuomonės, kad niekuomet išgirdus apie kelis netinkamų vyrų netinkamus poelgius nereiktų užsiciklinti. Pažįstu daug laimingų šeimų, kuriose vyrai yra puikūs“, – sako moteris.
Giedrė mano, kad neištikimybė šeimoje dažnai atsiranda dėl abipusio nesutarimo, nesusikalbėjimo, apsileidimo. Bet kokiu atveju, abi pusės už tai atsakingos. „Priklauso nuo paties žmogaus suvokimo ir to, kokią patirtį vyras atsinešė iš vaikystės: koks buvo auklėjimas, kokius matė tėvų santykius. Visa kita priklauso nuo abiejų – vyro ir moters. Jeigu tarp jų yra darna, jei yra tas pats interesų ratas, jeigu yra meilė ir, žinoma, nors šiek tiek aistros, manau, nė vienas iš jų nevaikščios į kairę. Netgi tuo atveju, jeigu poros santykiai kliba, o vyras protingas ir turintis tvirtas vertybes, jų santykių neištikimybė nepalies. Visiškai viskas priklauso nuo paties žmogaus, nuo jo požiūrio į santykius“, – sako G.Balutytė.
Moteris laikosi nuomonės, kad neištikimybės negalima priskirti kuriai nors vienai lyčiai. „Manau, kad kaip vyras, taip ir moteris gali būti neištikimi. Tačiau jei turi tikrai tvirtą vertybių krepšelį arba tiesiog galvą ant pečių, tai visada sugebi pasverti, ir tiesiog tokie dalykai kaip neištikimybė šeimą aplenkia“, – įsitikinusi Giedrė.
Situaciją aptarė žurnalo „Laima“ konsultantė, psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos centro „InVito“ vadovė Marija Vaštakė, www.psichologo-konsultacija.lt
