TAIP
 |
| Rasa Židonytė |
Šokėja Rasa Židonytė sako nesanti nuolatinė dėvėtų drabužių parduotuvės lankytoja, tačiau retkarčiais užsuka. „Ten išties galima rasti gerų dalykų“, – šypsosi mergina.
Paprastai Rasa „ponių laimėje“ ieško originalių ir nebrangių daiktų. „Kadangi nesu iš tų švaistūnių, kurios gali sau leisti pirkti palaidinę ar rankinę už kelis šimtus litų, prekių ženklai man niekada nebuvo rodiklis, tad kodėl gi gražaus, kokybiško ir nebrangaus daikto neįsigijus iš „antrų rankų“? Nieko gėdingo lankytis tose parduotuvėse“, – įsitikinusi Rasa.
Tiesa, mergina prisipažįsta, kad nėra mėgėja raustis drabužių prigrūstose dėžėse – jeigu į vidų užsukus akis užkliūna už kokio nors gražaus daikto, Rasa eina jo matuotis. O jei nieko įdomaus nepamato, negaišusi laiko išeina lauk.
 |
| Kotryna Kirdeikytė |
Stiliste dirbančios Kotrynos Kirdeikytės manymu, dėvėtų rūbų parduotuvėse galima rasti pačių įvairiausių drabužių – nuo visiškai beverčių, turinčių prastą istoriją ir blogą energetiką, iki tikrai originalių vintažinių daiktų. „Taip, tenka ten apsilankyti, nes originalių daiktų ir idėjų ieškome renginiams, pasirodymams, teatriniams etiudams. Esu iš tų, kurios užeina, permeta drabužius akimis ir jei nieko neranda, išeina. Manau, kad dirbdama stiliste turiu įgūdžių, kurie leidžia iškart pamatyti gerą daiktą: tiek spalviškai, tiek kokybės prasme. Iškart jaučiu, ar parduotuvėje galima tikėtis rasti ką nors įdomaus“, – sako Kotryna.
Moteris dėvėtų drabužių parduotuvėse bando surasti tai, ko tuo metu nėra didžiuosiuose prekybos centruose, kas atitiktų renginių tematiką. „Asmeniškai sau drabužių tokiose parduotuvėse neieškau, nes tikiu, kad dėvėti daiktai turi blogą energiją. Tačiau jei būčiau vieniša mama su šešiais vaikais, vargu ar galvočiau apie kažkokią energetiką. Būtų svarbu tiesiog aprengti savo šeimą, o tokios parduotuvės – tikras išsigelbėjimas“, – sako K.Kirdeikytė.
 |
| Ineta Stasiulytė |
Aktorė Ineta Stasiulytė į dėvėtų drabužių parduotuves sako užsukanti dažnai. Ten ji lankosi ieškodama įdomių aprangos detalių, rekvizito, suknelių, reikalingų scenai. Beieškodama grožybių darbui, randa ir sau kažką įdomaus. „Ten parduodamų drabužėlių kokybė nelabai kuo skiriasi nuo tų, kurie parduodami prekybos centruose. Nenoriu nieko įžeisti, bet kartais naujas daiktas tarnauja žymiai trumpiau nei įsigytas vadinamajame „skuduryne“, – sako Ineta.
Moteris įsitikinusi, kad dėvėtuose rūbuose yra užkoduota informacija: „Mes juk nežinome, kas prieš tai drabužius dėvėjo – gal koks maniakas, vaikų prievartautojas ar kokia nors išprotėjusi moteris. Rūbai yra persismelkę juos nešiojusio žmogaus energija, o ją išvalyti labai sunku – vien su skalbimo milteliais neišplausi.“
Nepaisant to, Ineta nebijo pirkti daiktų „iš antrų rankų“, nes tiesiog pasikliauja savo intuicija: „Man atrodo, jei „skuduryne“ rastas daiktas skirtas scenai, jo sukaupta energija netgi gali būti naudinga.“
Paskutinis daiktas, kurį aktorė įsigijo dėvėtų drabužių parduotuvėje – nuostabios nertos ir karoliukais išsiuvinėtos blizgančios pirštinaitės. „Turiu tokių keistų, ypatingų daiktų, kurie mano namuose guli tvarkingai sudėti ir laukia savo antro gyvenimo. Kartais, kai kažko tokio prisireikia, aš peržiūriu savo lobius ir pajuntu, kad kažkuriam daiktui atėjo laikas atlikti savo misiją“, – šypsosi Ineta.
NE
 |
| Birutė Petrikytė |
„Dėvėtų drabužių parduotuvėje lankiausi seniai, gal prieš dvidešimt metų, kai jos tik atsirado Lietuvoje. Buvau užsukusi vieną kartą ir daugiau ten neinu“, – sako dainininkė Birutė Petrikytė.
Moters manymu, šiais laikais naujų drabužių pasiūla – didžiulė, per išpardavimus galima įsigyti tikrai nebrangių rūbų. Birutė teigia, kad dažnai užsuka į nedideles parduotuvėles, kuriose prekiaujama naujais iš Italijos atvežtais drabužiais. „Nėra prasmės vaikščioti į prekybos centrus, kuriuose uždėti didžiuliai antkainiai. Mažose parduotuvėlėse galima rasti išskirtinių rūbų už protingą kainą. Be to, drabužių per daug turėti nebūtina. Jie greit nusibosta. Jie niekuomet nesuteiks tokio pasitenkinimo kaip meilė bei kitos dvasinės vertybės“, – įsitikinusi B.Petrikytė.
