Tokia įžanga pasisakyti paskatino ir artimą Rūtos Ščiogolevaitės draugę, atlikėją Rositą Čivilytę. Jau ne vienerius metus jos valdo sceną, televiziją, o ir abiems buvo tarsi prilipdyta „kiečiausių pramogų pasaulio dainininkių“ etiketė. Kartais etiketės keisdavosi, o jų stiprumas, nepriklausomybė, drąsa kalbėti tai, ką kiti nutylėtų, buvo prilyginama išsišokimui.
Žiniasklaidoje pasklidus Rūtos Ščiogolevaitės šeimyninės istorijos dramai, epitetai sugrįžo. Ir šį kartą prisiminta, kokia griežta Rūta buvo televizijos projektuose, argumentuojant, kad taip tikriausiai ir namuose vyrui neduoda ramybės. Tiksliau prisiminti visi jos pasisakymai, kur Rūta išdrįso būti savimi, o gal pasiduodavo televizijos prodiuserių žaidimo taisyklėms. Vėlgi – niekas nežino, kas vyksta už uždarų durų.
Po straipsniais ištaršyti ir kiti nepasisekę santykiai, taip lyg sakant, kad jei jau trečią kartą rūksta dūmai iš kamino, tai jau neabejotinai kalta Rūta. O gal ir kalta? O gal kaltas sutuoktinis Rolandas? O gal niekas nekaltas, tiesiog žmonėms nepasisekė ir šį kartą, kaip nepasiseka milijonams kitų. O gal pasiseks ir šeima išspręs nesklandumus. Niekas nežino, kas vyksta už uždarų durų.
Interviu su Rosita Čivilyte metu ne kartą nuskambėjo frazė, kad Rūta pasirinko netinkamą vyrą. Tačiau tai nereiškia, kad Rolandas pasirinko tinkamą moterį. Kaip ir aš, taip ir Rosita pabrėžia – viskas priklauso nuo dviejų žmonių: „Ta šabloniška frazė, kad vienas niekada nebūna kaltas, yra tiesa, šioje istorijoje yra daug vidinių dalykų, kuriuos jie gali išsiaiškinti tik tarpusavyje, mes daug ko nežinome.“
– Kaip suprantu, žinios apie atšalusius Rūtos ir Rolando santykius jus pasiekė anksčiau, nei pasirodė žiniasklaidoje?
– Taip, apie tai sužinojau anksčiau. Rūta turbūt yra vienintelis žmogus šou versle, kurios likimas man tikrai rūpi. Iš to pokalbio (Rosita su Rūta kalbėjo prieš tris savaites – red.past.) supratau, kad dabar jai kaip niekad reikia daug palaikymo ir pagalbos. Jai šiuo metu labai sunku.
Kalbant apie Rolandą, manau, kad Rūta dar kartą suklydo pasirinkdama antrąją pusę. Mes visi klystame ir tame labai didelės tragedijos nematau.
– Ar Rūta lengvai leidžiasi padedama? Viešumoje susidaręs įspūdis, kad ji yra viena stipriausių moterų pramogų pasaulyje.
– Rūta stipri, nes ji yra neišsenkantis šaltinis vyrams. Būdamas šalia tokios moters vyras pražysta, užauga, būna kupinas įkvėpimo. Tačiau Rūta praranda daug jėgų, juk tą bateriją, kurios energiją ji atiduoda, reikia pakrauti. Ji yra per sudėtinga asmenybė, kad vyras ją paimtų suvaldytų, sumenkintų ir laikytų kaip savo nuosavybę.
Ji yra per sudėtinga asmenybė, kad vyras ją paimtų suvaldytų, sumenkintų ir laikytų kaip savo nuosavybę
– Vis dėlto judviejų santykių drama trenkė tarsi perkūnas iš giedro dangaus, tai buvo labai netikėta. Galbūt taip tik atrodo, gal viskas prasidėjo daug anksčiau?
– Aš kalbu kaip brandi moteris, dalinuosi savo patirtimi, nenoriu nieko kritikuoti. Manau, kad esmė pasirinkime, mes visi darome tas pačias klaidas. Aš lygiai taip pat jas dariau tol, kol tas žaibas nenugriaudėjo man tiesiai į smegenis, tada viskas kitaip nušvito.
Aš nustojau dalinti save. Kam taip elgtis, jei pats nieko atgal negauni? Manau, kad mes pačios visada įlendame į tą patį liūną ir darome tas pačias klaidas, pasirenkame tuos žmones, kurie mus skaudins ir neįvertins. Tai yra pasaka be galo.
– Kaip bebūtų keista, būtent asmeninio gyvenimo reikaluose žmonės paslysta dažniausiai, ir tos pasikartojančios klaidos čia labai būdingos.
– Tokiu sakiniu galėtume pabaigti mūsų pokalbį, jei nebūtų penkių Rūtos vaikų. Čia sudėtingiausia ir svarbiausia šeimyninio gyvenimo dalis. Nežinau, kaip viskas išsispręs, tiesiog pažadėjau Rūtai visokeriopą pagalbą. Jei reikės – atvažiuosiu, padėsiu prižiūrėti vaikus. Santykius jie privalo išsiaiškinti patys.
– Moterys dažnai linkusios viską pamiršti, užglaistyti. Kaip suprantu, Rūtai to nelinkėtumėte?
– Rūtai talentą, neišsenkančią energiją reikėtų naudoti sau ir savo vaikams, muzikai, kūrybai, o ne vyrui. Kartais mes to neapskaičiuojame ir tuos deimantus pažeriame visai ne ten, kur jie galėtų žibėti.
– Išties Rūta tarsi dingo iš viešojo gyvenimo, scenos, atrodo, kad šeimyninis gyvenimas ją suvalgė, ar sutinkate su tuo?
– Taip, jūs teisi, suvalgė, bet aš tikiu, manau, kad ji prisikels ir sužibės, tik tam reikia laiko.
– Paskutinėmis mūsų žiniomis, Rolandas neįsileidžia Rūtos į namus, pats iškvietė policiją, kai ji su mama bandė patekti į namus. Ar ji dabar yra saugi?
– Nežinau, su Rūta kalbėjau prieš dvi tris savaites. Jei tai tiesa, tai vyksta vaikų žaidimas suaugusiųjų gyvenime. Svarbiausia – vaikai, labai svarbu, kaip jie jaučiasi, kokia jų psichologinė būsena. Man baisu, kai pagalvoju, kad visas tas rietenas gali matyti vaikai. Rietenos dėl daiktų ar turto yra antraplanis dalykas.
Rietenos dėl daiktų ar turto yra antraplanis dalykas.
– Tokių istorijų kaip Rūtos Lietuvoje yra ne viena. Kur, jūsų nuomone, tokioje situacijoje rasti stiprybės?
– Tik savyje. Mes, moterys, vieną kartą pagaliau turime nustoti dalinti save. Gal tai susiję su ego, baime likti vienai, mes pagaliau turime suprasti, kad ir vienai būti gera. Jau geriau taip, nei tokios peštynės ir nesusipratimai.
Reikia sustoti ir pagalvoti, ką iš tiesų reiškia santykiai, juk meilė tai jausmas, kuriame yra gera būti. Mes kartais neatpažįstame tų pirmųjų varpų, kai jie pradeda skambėti, arba nenorime atpažinti.
– Ar Rūta ir Rolandas buvo laiminga pora?
– Taip, buvo laikotarpis, kai jie tikrai buvo laimingi ir mylėjo vienas kitą. Ilgą laiką su Rūta nebendravome, tad negaliu pasakyti, kas buvo po to, kaip viskas pasikeitė.
– Mes Rūtą žinome kaip stiprią, valdingą moterį. Kokią Rūtą pažįstate jūs?
– Rūta yra viena talentingiausių moterų Lietuvoje, ne tik kaip muzikantė, vokalistė, bet ir kaip žmogus. Ji visada gina savo nuomonę, turi daug patirties muzikoje. Ji turi stiprų emocinį intelektą.
Rūtka yra nuostabi, aš jai linkiu vyro, kuris būtų stipresnis už ją, mokėtų ją tinkamai įvertinti, dėkotų už tai, kokia ji yra. Jai reikia emocionaliai intelektualaus ir psichologiškai ramaus žmogaus, kuris galėtų tai įvertinti. To nesugeba padaryti žmonės, kurie turi viduje slypinčių psichologinių problemų.
– Jūs, Rosita, esate ta moteris, kuri išdrįso, kai reikėjo, būti viena, nedarėte kažko specialiai dėl vaikų. Iš kur surasti jėgų tam? Dažnai skyrybos dėl vaikų būtent ir neįvyksta.
– Man teko išgyventi daug emocinių puolimų, mano baterija buvo išsekinta. Bet galiausiai aš atradau jėgų apie save galvoti kaip apie asmenybę, kuri gali gyventi pati sau. Tokią akimirką reikia stabdyti arklius ir galvoti, kodėl taip yra.
Besikapstydama savyje aš atradau daug stiprybės. Vyras šalia tavęs yra puiku, bet jei tau visada skauda? Kam save skaudinti? Aš supratau, kad viską galiu pati, mano silpnybė tolygi stiprybei. Nebūtinas tas altorius. Ne, bet gal aš čia šiek tiek išsisukinėju. Nežinau, kaip būtų, jei sutikčiau fainą vyrą...
– Labai svarbu išmokti būti savimi ir suprasti, kad turėti vyrą vien dėl to, kad kažkas būtų šalia yra neprotinga.
– Tai yra didžiulė klaida.
– Bet Rūtos gyvenime beveik visuomet buvo antra pusė.
– Noras turėti šeimą, vaikų yra mums duotas gamtos, tai moteriškas instinktas. Aš ir taip jaučiausi.
– Kai Rūta laukėsi ketvirtojo vaiko, ji sakė, kad Rolandas jo norėjo ir ją įtikino, pažadėjo, kad rūpinsis.
– Net ir sunkiausią situaciją moteris gali ištverti, bet šalia reikia normalaus vyro, kuris netaptų šeštu vaiku. Manau, kad tokių situacijų Lietuvoje gali papasakoti kas penkta moteris. Mes klystame pasirinkimuose, darome tas pačias klaidas. Na, bet ką dabar daryti?
Tokiose situacijose mes, lietuviai, negebame suprasti moterų. Pradedame plakti silpnesnį, o stipresnį visada guodžiame ir gailime jo. Rūta yra moteris, mama, taip, ji didžiulė, plati asmenybė, bet ar tai yra priežastis ją plakti? Tai yra paprasčiausias negebėjimas suprasti, kokioje situacijoje ji yra.
Rūta yra moteris, mama, taip, ji didžiulė, plati asmenybė, bet ar tai yra priežastis ją plakti?
– Ar Rūta asmeninėje aplinkoje nebijo išsikalbėti ir pasipasakoti? Galbūt kaip tik viską linkusi laikyti savyje?
– Ji gali būti visokia, kartais ir patyliukais viską bandyti ištverti. Pasikartosiu, šalia silpnybių ir traumų yra stiprybė. Aš tikrai ilgą laiką nieko nežinojau, nebuvau tas pirmas žmogus, kuriam ji pasipasakojo. Manau, kad Rūta turi žmonių, su kuriais ji gali kalbėtis. Jei ji kalba apie tai viešai, darau prielaidą, kad jai tikrai yra labai blogai. Manau, kad Rūta galėtų papasakoti geriausiai, kaip buvo, kaip dabar yra ir bus toliau, palikime viską jai.
15min primena, kad R.Ščiogolevaitė 2004 m. ištekėjo už oreivio Vytauto Samarino, bet daugiau nei po metų išsiskyrė. Projekte „Šok su manimi“ susipažino su šokėju Deividu Meškausku, su kuriuo susilaukė sūnaus.
2010 metais pasklido žinia apie Rūtos draugystę su dainininku Elvinu Dandeliu iš Vokietijos. 2013 metais ji ištekėjo už Rolando Damijonaičio ir tapo Damijonaitienė. Su Rolandu susilaukė trijų vaikų ir šiuo metu laukiasi dar vieno.
