Pirmą sykį paparaco nufotografuotas su Kristina pajūryje, neatrodei labai patenkintas. Norėjai kažką nuslėpti?
Arvydas: Nėra čia jokios paslapties – tiesiog nelabai noriu iš savo santykių daryti savireklamos. Saugau Kristiną nuo perdėto dėmesio, nes ji jo nepageidauja.
O aš jau pamaniau, kad nori išsaugoti „svajonių jaunikio“ statusą: paskelbei apie skyrybas su buvusia drauge ir gerbėjų akyse norėjai likti laisvas jaunuolis...
Arvydas: Dėl prarasto „svajonių jaunikio“ statuso mažiausiai jaudinuosi. Tiesiog nenoriu, kad visi pultų komentuoti, kokia Kristina... graži (šypsosi). Nes man ji – pati gražiausia...
Kristina: Pažinusi Arvydą, net ir „Nuogos bambos“ galiu klausytis...
Kur judu susipažinote?
Arvydas: Scenoje, tiksliau – prie pat scenos: abu dalyvavome tame pačiame koncerte. Tai įvyko gegužės pabaigoje. Tada jau buvau laisvas, taigi niekas nieko nenuviliojo ir neišdavė. Na, ir tarp mudviejų įvyko šurum burum...
Kristina: Kas?.. Šurum burum?!
Kuris kurį pirmiausia pastebėjo?
Arvydas: Aš čia dėl visko kaltas... Neturiu idealios moters tipažo – tiesiog ji pasirodė labai įdomi, ryškaus ir charizmatiško veido. Ir scenoje labai gerai atrodė. Pamačiau, iškart krito į akį ir iki šiol neiškrinta. Pasikalbėjome apie muziką, ir po truputį... Supratau, kad ji ne tik graži, – dar ir labai geros širdies. Ne tokia, kuri tik nagučius lakuoja ir vien savo grožiu mėgaujasi.
Kristina, o tu žinojai, kas jis toks?
Kristina: Taip, žinojau, nors realybės šou „Kelias į žvaigždes“ ir nežiūrėjau. Turėjau nekokią išankstinę nuostatą: televizijos sukurtas jo įvaizdis man nelabai patiko.
Arvydas: Na, tas lochas, kuris dainuoja „Dukart du“, „Nuoga bamba“...
Kristina: Jis nepuolė įrodinėti esąs kitoks – pati laikui bėgant pamačiau, kad yra išmintingas žmogus, turintis įdomų požiūrį į daugelį dalykų. Parodė man savo darbų, kurie dažniausiai iškeliauja į užsienį, – tuomet supratau, kad jis tikras profesionalas. Gendrius Jakubėnas mane mokė džiazo, bet patinka įvairi muzika. Pažinusi Arvydą, net ir „Nuogos bambos“ galiu klausytis...
Kas dar, be muzikos, jus sieja?
Arvydas: Auros sutampa... Atrodo, kad ją jau šimtą metų pažįstu. Visas laikas mums prieš akis, taigi apie vestuves dar tikrai nekalbame. Tiesiog kasdien būname kartu.
Kristina: Pusę savaitės – Arvydas su manimi tėvų namuose Panevėžyje, kitą pusę – aš pas jį Vilniuje.
Arvydai, kažkur esu skaičiusi tavo išdėstytą „trejų meilės metų“ teoriją...
Arvydas: Kad paskui reikia arba ženytis, arba skirtis? Iš dalies tiesa, bet tai nėra griežta taisyklė. Svarbiausia – su mylimu žmogumi turėti daug bendro: pora pirmiausia turi būti tikri draugai, tik paskui – meilužiai. O tikriems draugams nei treji, nei dešimt metų nebaisūs.
Ką judu veikiate kartu?
Arvydas: Didžiąją dalį laiko važinėjame į koncertus. Ši vasara visiškai nekrizinė: turiu daugybę koncertų, per savaitę – po tris keturis. Džiaugiuosi, kad Kristina – ne kokia išlepinta gražuolė, nes mudviem tenka pakliūti į visokias situacijas... Štai vakar Klaipėdoje sugedo automobilis, teko likti nakvoti, o visi viešbučiai – niekada nebūčiau tuo patikėjęs – užimti. Ir ką gi – miegojome mašinoje, rytą nuvažiavome į „Akropolį“ nusiprausti, papusryčiavome degalinėje. Ir iš Kristinos neišgirdau nė vienos piktos replikos, nė vieno priekaišto „koks tu vyras“ ar panašiai... Mokame kartu džiaugtis paprastais dalykais.
Kristina: O kai nevažinėjame į koncertus, einame į miestą pasivaikščioti, žiūrime kino filmus, kartu ruošiame valgį.
Džiaugiuosi, kad Kristina – ne kokia išlepinta gražuolė, nes mudviem tenka pakliūti į visokias situacijas...
Kaip reaguoji į tai, kad tavo mylimasis yra daugelio merginų pageidaujamas?
Kristina: Gerbėjų simpatijos – normalu, man tai suprantama. Nors kartais sukirba pavydas – pavyzdžiui, vakar jis į sceną pasikvietė tris merginas ir šoko su jomis per „Nuogą bambą“. Ne kažin koks jausmas... „Aš tavęs pavydžiu. Žinok, tai yra gerai, – pasakiau. – Bet daugiau nepavydėsiu.“ Tiesa vis tiek viena: arba mes esame kartu, arba, jei jam ko nors trūksta, nesame. Viskas labai paprasta. Dabar mes esame kartu, nes mums kartu gera, nei jam, nei man nieko kito nereikia.
Kaip jautiesi, kai pasirodai su juo viešumoje?
Kristina: Anksčiau mėgdavau gatvėje stebėti žmonių akis, o su Arvydu to daryti nebegaliu, nes visi žiūri į mus! Kažkas net replikuoja: „O, Vudis naują mergą susirado...“ Reikia prie to priprasti. Išmokau užsidėti nematomą šydą – eiti ir nieko nematyti.
Kas bus, kai rugsėjį grįši studijuoti į Vilnių?
Kristina: Toliau gražiai draugausime. Dar negyvename kartu – aš nuomojuosi butą, bet labai dažnai kartu būname.
Arvydas: Galime tiesiog ramiai džiaugtis vienas kitu, mums nėra kur skubėti. Nebandome savęs įpareigoti ir pulti drauge plauti puodų. Nors ateityje gal taip ir bus...
Kristina, nemanai, kad žinomas vaikinas skirtas labiau kitoms nei tau?
Kristina: Oi, ne! Mano jis yra visas. O kitoms – kas liko...
