Tradiciškai prie altoriaus nuotaką atlydėjo tėtis, legendinis armėnų tenoras Gehamas Grigorianas, o poros liudininkais tapo artimi poros draugai: režisierė Dalia Ibelhauptaitė ir scenaristas Pavelas Kukuškinas.
Panagia Kastrani vienuolynas įsikūręs aukščiausiame salos taške – kalno viršūnėje, į kurią veda vienintelis siauras keliukas. Kėjos saloje daug turistų nebūna, todėl kelias dienas trukusi šventė įgavo nuoširdaus tikrumo, buvo daug nesuvaidintos romantikos, jaukumo ir juoko.
Šis atokus Graikijos kampelis buvo pasirinktas neatsitiktinai. Vasilijus čia apsilankė prieš kelerius metus, dar nepažinodamas Asmik. Jis taip susižavėjo sala, kad mintyse prisiekė būtinai čia kada nors sugrįžti.
„Mes labai norėjome religinės ceremonijos. Aš esu krikštytas rusų ortodoksų cerkvėje, o Asmik – armėnų apaštališkojoje bažnyčioje, todėl graikų pravoslavų tikėjimas jungia mūsų abiejų religijas. Na, aišku, yra dar viena svarbi priežastis – Asmik visada šalta, todėl turėjome rasti vietą, kur būtų šilta“, – juokauja Vasilijus.
„Prieš šešerius metus saloje gyvenantis mano draugas dailininkas atvežė mane į šį vienuolyną ir čia aš susipažinau su popu Lefteriu, kuris puikiai groja daugeliu muzikinių instrumentų. Besiruošiant vestuvėms šis nuoširdus ir jautrus žmogus mums padėjo nepasiklysti milžiniškame biurokratinių dokumentų kiekyje, kurie reikalingi norint susituokti graikų pravoslavų cerkvėje. Graikų bažnyčioje reikalavimai yra labai griežti, nes tai – valstybinė institucija“, – pasakoja jaunasis.
Poros pasirinkimas buvo idealus: tūkstantmetę istoriją turinti graikų žemė alsavo autentiška atmosfera, vienuolyno cerkvės varpai ir maldos, degančios žvakės ir plevėsuojanti Asmik suknia. Ji buvo pasipuošusi graikų deivių skulptūras primenančia prislopintos rožinės spalvos suknele, o rankose laikė laukinių levandų puokštę. Vasilijus pasirinko specialiai jam sukurtą fraką.
Abiejų jaunųjų originalumas išryškėjo netradicinėse detalėse, – juoduose vestuviniuose žieduose. Juos kūrė patys jaunieji, o gaminami jie buvo Antverpene. Buvo pasirinkta juos gaminti iš juodojo metalo karbono ir aukso. Visą ceremoniją lydėjo šilta atmosfera, po jos, pagal senąsias graikų tradicijas, artimieji ir draugai apibėrė porą ryžiais.
Laimingą Asmik sveikino sūnus Nojus, mama – Lietuvos operos primadona Irena Milkevičiūtė, vaikystės draugės iš Lietuvos, britų režisierius Dexteris Fletcheris. Tarp svečių buvo ir pasaulinio garso operos bosas Ildaras Abdrazakovas, rusų aktorius Andrejus Fominas, žymus dainininkas, poetas, kompozitorius ir TV žvaigždė Markas Tišmanas, operos solistas Rafailas Karpis su savo šeima.
„Vestuvės – puiki galimybė surinkti visus draugus į vieną vietą. Tuos, kurie nuolat koncertuoja, užsiima verslu, darbais. Jie niekada negali susitikti, o vestuvės yra lyg karinis šaukimas, – visi viską metė ir suvažiavo. Viskas išėjo taip, kaip mes ir svajojome. Susirinko tie, kurių labai tikėjomės ir laukėme, – net tie, kurie sakė, kad negalės, galiausiai vis viena atvyko. Tai svarbiausia“, – pasakoja laimingas jaunasis.
Vestuvinė vakarienė vyko geriausiame salos restorane, kur svečių laukė tikra graikų puota terasoje su atsiveriančiu puikiu vaizdu į šiuolaikinio pasaulio dar nepaliestą salą bei nuostabų saulėlydį, skęstantį jūros bangose.
Šventę vedė absoliutus šios srities virtuozas – žymus dainininkas, poetas, kompozitorius ir TV žvaigždė Markas Tišmanas. Vakaro metu grojo graikų liaudies muzikos duetas ir mėgstamiausia Asmik ir Vasilijaus jaunystės grupė iš Ukrainos „5’nizza“ (dabar pasivadinę „SunSay“).
„Grupės „5’nizza“ dainos buvo tas tiltas, kuris rišo mus su Vasilijumi dar tuomet, kai nepažinojome vienas kito. Todėl būtinai turėjome juos pasikviesti“, – juokiasi Asmik.
Šventė neapsiėjo be muzikinių dovanų, kurias jauniesiems dovanojo Asmik vaikystės draugas tenoras Rafailas Karpis ir pianistas Feliksas Zakrevskis, dramatiško balso savininkas Ildaras Abdrazakovas, jaunosios Barchatovų šeimos atžalos ir daugiausia aplodismentų sulaukęs Asmik sūnus Nojus.
„Esu pats laimingiausias žmogus. Šiandien turiu viską, ir dar daugiau, negu kada nors galėjau svajoti“, – tokiais žodžiais po tris dienas trukusios šventės su draugais atsisveikino Asmik.
