Ši savaitė – pirmoji naujame darbe. Kaip jautiesi?
Puikiai! Nerealus kolektyvas – ateini ir jau pačią pirmą dieną jauti, kad viskas limpa, nėra nė vieno žmogaus, kuris erzintų. Žinoma, visko dar bus – darbas be ginčų ir pykčių neįmanomas. Viena mano sąlygų naujiesiems kolegoms buvo nelaikyti pagiežos, kritikos užantyje, viską rėžti į akis. Toks ir turi būti komandinis darbas, tik taip gali tikėtis rezultato. Neturėtų būti santykio „vedėjas – žvaigždė, o visi kiti – varguoliai juodadarbiai“.
Šią savaitę laidų dar nefilmuojame, o aš jau norėčiau. Ir ne todėl, kad būčiau ištroškusi darbo, o dėl to, jog noriu greičiau suvokti, koks tai bus produktas ir kaip jame jausiuosi.
Paprastai tokio žanro laidose neišvengiamos liūdnos temos. Esi pasiryžusi su laidos dalyviais ne vieną ašarą nubraukti?
Esu labai jautrus žmogus. Mane supantys žmonės žino, jog vieną minutę galiu juoktis, o kitą – raudoti. Antra vertus, darbas žiniasklaidoje, ypač – žiniose, atbukina. Žinia, jog motina nužudė savo vaikus, tave galbūt nustebina, bet tikrai nebešokiruoja. Be to, būdama informacinės laidos vedėja privalai atsiriboti nuo bet kokių emocijų. Kalbi apie nuskendusius vaikus, viduje tau tikrai skauda, bet parodyti to negali: tavo darbas – pranešti naujieną, konstatuoti įvykius, o ne į juos reaguoti. Tačiau mano natūra – visai kitokia. Kartais su savo emocijomis būna sunku susitvarkyti, tad pokalbių laidoje, manau, bus visko (šypsosi).
Kokie reikalavimai buvo keliami tau, kaip pokalbių laidos vedėjai?
Laidos kūrėjams reikėjo žmogaus, kuris būtų dirbęs žurnalistu, kuris būtų smalsus, kuriam būtų įdomu klausinėti.
Apie darbo keitimą pradėjau svarstyti prieš metus, prieš pusmetį svarstymai suaktyvėjo. Atėjo tokia akimirka ir sunku ją paaiškinti. Tiesiog vidus ėmė rėkte rėkti, kad kažką reikia keisti. Taip, darbas žiniose išties – privilegijuotas: tau nereikia lėkti liežuvio iškišus su mikrofonu rankose, visi aplinkui tave laksto, esi pakylėta, viskas ramu, užtikrinta, tačiau vieną dieną pasidaro nuobodu, prasideda rutina, monotonija. Jausmas, kad pastaruosius metus ar pusantrų miegojau letargo miegu, niekur neišgaravo. Jaučiau, jog tupiu stovinčiame vandenyje, kuris tuoj pradės smirdėti ir pačiai pasidarys bloga.
Tikiu teorija, kad savo mintis, viltis ir svajones į eterį reikia transliuoti labai atsargiai ir pasvėrus, nes jos gali išsipildyti (juokiasi). Zirziau, zirziau ir prisizirziau... LNK Žinių tarnyboje įvyko pasikeitimų – nuspręsta, kad vietoj manęs nuo rudens dirbs Lina Kairytė.
Kodėl atsisakyta vedėjos, kuri naujienas pranešė daugiau nei ketverius metus?
Tikrai nežinau – niekas apie tai nekalba, bet, teisybę pasakius, nelabai ir noriu žinoti. Toks sprendimas man nebuvo smagus, bet liūdna ar labai jautru taip pat nebuvo. Anaiptol, pasijutau, lyg akmuo nuo širdies būtų nusiritęs – visi svarstymai, abejonės pagaliau dingo.
Išeidama iš LNK uždariau darbinių drabužių spintą ir pagalvojau: „Ačiū Dievui! Švarkeliai mielieji, kaip gerai, kad aš jūsų dar ilgai nematysiu! Atsibodote jūs man iki gyvo kaulo!“ (Juokiasi.)
Taigi dabar tavo mėgstamiausių laidų viršūnėje – Oprah Winfrey šou?
Ir ją, ir keletą rusų pokalbių šou pažiūrėjau, bet mėgstamiausios neturiu. Suprantu viena: nieko naujo čia neišrasi. Pokalbių laidos cvietkeliai ir prieskoniai yra jos vedėjo charizma ir pašnekovų sugebėjimas atsiverti, išreikšti nuomonę. Gali sugalvoti pačią įdomiausią temą, bet jei pašnekovas nekalbės – nieko nebus.
Neabejoju, kalbinsi ir pramogų pasaulio žvaigždes, kapstysiesi po jų gyvenimo užkaborius – buvusiai žinių vedėjai tai turėtų būti, oi, kaip tolima ir svetima.
O, taip! Sėdėdama ofise ir rengdamasi filmavimams aš tiek naujienų, gandų gandelių sužinojau! Kai sukiesi žiniose, ne tik žmonės, bet ir naujienos apie juos, gandai yra visiškai kitokie, tad, patikėk, kaip man visa tai nauja, kiek nuostabos tai kelia. Prisiklausiusi kalbų „kas su kuo“ šiandien kaip tik pagalvojau, kad mūsų visuomenė (bent jau žvelgiant į šou pasaulį) yra arba lengvai trenkta, arba mažumėlę iškrypusi (šypsosi).
„Negaliu tylėti“ bus rodoma tris kartus per savaitę, tad laiko, panašu, turėsi daugiau. Kam jį skirsi?
Labai noriu prisėsti ir pasimokyti kalbų. Norisi patobulinti reikalingas – anglų, prancūzų, bet taip pat labai norėčiau išmokti latvių – jau esu prisipirkusi žodynų, vadovėlių. Mano tėvai – iš pasienio, tėvuko šeimoje, nors ir yra lietuviai, tarpusavyje kalbasi latviškai, tad užaugau latviškoje aplinkoje ir man ši kalba – tarsi įgimta.
Asmeniniam gyvenimui galbūt taip pat atsiras daugiau laiko?
Žinojau, kad to paklausi! Atsakysiu tradiciškai: mano asmeninis gyvenimas su darbu nesusijęs (juokiasi).
Jei pati taip sakai, kaip tikiesi savo pašnekovus prakalbinti?
Manau, jei jau pašnekovas ateis į laidą, tai ir pašnekės (juokiasi). Ką galiu papasakoti apie savo asmeninį gyvenimą? Turbūt tik tiek, kad senokai tokio chaoso jame nebuvo. Manau, su šiais pasikeitimais daug kas susidėlios ir mano asmeniniame gyvenime.
Kaip yra su žinomais žmonėmis? Gerai, jei pora sutaria ir antrai pusei netrukdo tai, kad mylimas žmogus yra matomas, žinomas, aptarinėjamas. Bet jei antra pusė nenori būti žinoma ir visa tai jai yra sunku, nepakeliama, viskas tampa truputį sudėtinga. Žurnalistams asmeninio gyvenimo klausimais esu visiškai neįdomi – kol kas neturiu ką papasakoti. Bet... bet viskas bus gerai!
