Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Asta Valentaitė: „Pirkti antraeilių prekinių ženklų drabužius vintažiniuose butikuose man nekyla rankos“

Nuolatos žavingai atrodanti stilistė Asta Valentaitė (31) pripažįsta, kad kai kurie prekiniai ženklai, nepaisant kokio senumo bebūtų, niekuomet neišeis iš mados. Tačiau, nepaisant to, į vintažinius butikus medžioti prabangių dizainerių drabužių eiti ji kol kas neketina. Mat jos niekaip neapleidžia mintis, kad prieš tai kažkas šiuos daiktus dėvėjo.
Asta Valentaitė
Asta Valentaitė / Gretos Skaraitienės nuotr.
Temos: 1 Asta Valentaitė

Penktadienio vakarą butike „Pudrinė“ knygos „Vintažinis romanas“ aptarime sutikta stilistė patikino, kad ji dažnai lankosi šioje jaukioje parduotuvėlėje, tačiau nieko įsigijusi nei iš čia, nei iš kitos komisu kartais vadinamos parduotuvėlės ji nebuvo.

„Dažniausiai apsilankau ir ateinu pakalbėti ar kavos išgerti su „Pudrinės“ mergaitėmis, todėl daugiausia ir žinau apie šį butiką. Tiesa, vintažiniuose butikuose aš pati nesilankau. Galbūt buvau užėjusi į vidų ir apžiūrėjusi daiktelius, kuomet teminiam vakarėliui reikėjo kažko įdomesnio. Šiaip, aš kažkaip dar nesu pripratusi prie to, kad kažkieno kažkada dėvėtą daiktą, turintį savo istoriją, pati imčiau vilkėti“ – pasakojo Asta.

Moteris patikino, kad vintažinės drabužių parduotuvės Lietuvoje jai – įdomus reiškinys. Tačiau neslėpė mananti, kad užsienyje – pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Italijoje – jie yra kur kas įdomesni. Maža to, juose galima rasti tikrai daug aukštosios mados kūrėjų veik antikvarinių darbų. „Kita vertus, aš ir užsienyje nesu aplankiusi nei vieno butiko, tik daug apie juos esu girdėjusi. Galbūt įdomumo dėlei į patį garsiausią, pavyzdžiui, Paryžiuje,  reikėtų ir nueiti kaip į kokį muziejų“, - besišypsodama svarstė stilistė.

Stilingoji moteris pabrėžė, kad Lietuvoje esančiuose butikuose, jos manymu, labiausiai trūksta pasaulyje žinomų bei klasika tapusių prekinių ženklų.

Gretos Skaraitienės nuotr./Asta Valentaitė
Gretos Skaraitienės nuotr./Asta Valentaitė

„Lietuvoje man kaip tik ir trūksta knygoje minimų Chanel, Yves Saint Laurent prekinių ženklų. Ir būtent tų vintažinių daiktų, turinčių išliekamąją vertę: tarkime, Chanel rankinukas ar Hermes koks nors daiktelis antikvarinis. Tokį aš net pati drįsčiau įsigyti. Šiom dienom pagamintų, antraeilių vintažinių prekės ženklų aš nelaikau vertingais. Man nekyla net ranka juos įsigyti“, - portalui Žmonės.lt sakė Asta.

Anot moters, iš vintažinės parduotuvės ji labiausiai ir norėtų įsigyti Coco Chanel sukurtą juodą mažą suknelę arba Yveso Saint Laurent'o kurtą lietpaltį.

„Jei pirkčiau iš butiko, labiausiai norėčiau įsigyti Chanel. Manau, kad šio prekės ženklo daiktai – verti turėti. Šio prekės ženklo vintažiniai daiktai visuomet bus vertingi. Nes jie kuria nesenstančią klasiką, kuri neišeis iš mados. Pavyzdžiui, maža juoda suknelė arba lietpaltis, vadinamasis trench coat'as iš Saint Laurent, kuriuo vilkėjo legendinė Catherine Deneuve filme „Belle de Jour“ (1964-ųjų metų filmas. liet. „Dienos gražuolė“ – red. past.). Tokie vardai ir jų kurti drabužiai, manau, visuomet turės vertę“, - sakė ji.

Garsių vardų prekinių ženklų parduotuvę turėjusi Asta prasitarė, kad ji pati vis dar jaučianti sentimentus šiam verslui bei ateityje tikrai norėtų atidaryti kažką panašaus: „Visuomet yra tokių minčių, bet gal man tiesiog reikia tinkamo laiko. Aš tikrai jaučiu nostalgiją tam ir pati dirbau su žinomais vardais, žinau, kokią jų drabužių kokybė ir stilius. Iš viso man Paryžius ar Milanas tarsi antri namai. Tikrai daug laiko praleista šou rūmuose, daug kolekcijų pristatymų matyta. Reikia išlaukti tinkamo meto, pribręsti ir padaryti kažką tokio gražaus, jaukaus ir stilingo“.


 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos