Drįsčiau teigti, kad šie metai tavo gyvenime – audringiausi. Tiesa?
Taip, daug išgyvenimų, apmąstymų. Nors niekada negyvenau nuobodžiai ir monotoniškai. Tačiau po devynerių bendro gyvenimo su vyru metų tenka pratintis prie vienišės gyvenimo. Kai vyksta dviejų žmonių atsiskyrimas, reikia su daug kuo susitaikyti, kas anksčiau buvo visiškai neįprasta.
Sakoma, jog vienam gyventi nėra taip blogai. Kur kas svarbiau nepasijausti vienišam.
Kol kas nežinau, koks šis jausmas. Ir tuo labai džiaugiuosi (šypsosi)! Turiu keletą gerų draugų, kurie nuobodžiauti ir liūdėti neleidžia. Jie mane palaiko ir padeda, kai pagalbos tikrai reikia.
Tokie gyvenimo lūžiai yra lyg lakmuso popierėlis, parodantis tikruosius draugus?
O, tai jau tikrai. Šioje sferoje pokyčiai prasidėjo labai greitai. Supratau, kas buvo ir tebėra tikrieji mano draugai. Kai kurie nuvylė. Tačiau dėl to pernelyg neišgyvenu. Bet kokie pokyčiai – tik į gera.
Šiuos metus galėsi pavadinti ne tik praradimų, bet ir atradimų metais?
Kad ką nors atrastum, turi prarasti. Bet juk atradimai neretai būna vertingesni už tai, ką praradai. Mano gyvenime atsivėrė naujų galimybių, atsirado naujų pažinčių. Nė vieną dieną nenuobodžiauju. Visada kartojau ir kartosiu: nors ir kas atsitiktų, viskas tik į gera. Svarbiausia – teigiamas nusiteikimas. O išgyvenimai ir kančia yra gyvenimo druska, kuri neleidžia pūti ir išgrynina sielą. Beje, pastebėjau, kad šie metai daug kam pilni netikėtų permainų, netikėtumų – blogų ar gerų.
 |
| Gedimino Žilinsko nuotrauka/Asta Valentaitė |
Vasaros pabaigoje išsikraustei iš judviejų su Laimučiu namų ir pradėjai gyventi viena. Kaip pasikeitė tavo buitis?
Didelių skirtumų nejaučiu, juk aš ir anksčiau negyvenau su pulku tarnų. Kol kas nebuvo situacijų, kad nebežinočiau, kaip elgtis, kur kreiptis. Net ir tada, kai gyvenau su vyru, buvau pakankamai savarankiška. Per pastaruosius metus darbo reikalais dažnai keliaudavau viena. Niekada nebuvau namų šeimininkė, kuri be vyro parankės iš namų kojos nekelia. Ir dabar buitis tikrai neapsunkino mano gyvenimo. Mažai būnu namuose, valgau mieste, todėl gaminti valgio taip ir neįpratau. Vakare man patinka kur nors restorane susitikti su draugais pasišnekučiuoti, pasidalyti dienos įspūdžiais ir kartu užkąsti. O kai grįžtu namo, užsidegu daug žvakių, pasileidžiu mėgstamą muziką, skaitau arba svajoju.
Pastaruoju metu daug savaitgalių praleidžiu užsienyje. Pavyksta suderinti darbo reikalus su maloniai ir prasmingai suplanuotu laisvalaikiu. Kažkaip Vilniuje šį rudenį pasidarė niūroka ir nuobodu.
Bet buvai įpratusi atostogas, laisvalaikį, pagaliau – savaitgalius planuoti dviese.
Taip, šiuo atveju man sunkiau ir kol kas ne visada žinau, kaip su tuo susitvarkyti. Net per Kalėdas šiemet nenoriu būti Lietuvoje, nes jos bus pirmos be savo žmogaus. Galėčiau važiuoti pas tėvus, tačiau ir ten su vyru važiuodavome kartu. Todėl nusprendžiau išvykti į užsienį, kad visiškai pakeisčiau aplinką ir niekas neprimintų tradicinės šventės. Reikia ilgesnio laiko, kad prisiminimai neskaudintų.
Daug kas mano, kad dabar tavo materialinis gyvenimas gerokai pablogėjo...
Suprantu, juk tema, ar pinigai atneša laimę, tikriausiai tokia pat sena kaip pasaulis. Manau, kad už materialius dalykus daug svarbiau yra gražūs tarpusavio santykiai, pasitikėjimas. Tada jautiesi ir saugus. Kai žmogiškosios vertybės paminamos, prasideda negražūs ir nemieli dalykai. Žinoma, pinigai suteikia daug galimybių. Bet aš niekada juose nesimaudžiau. Pripažįstu, kad vyro buvau lepinama, bet pinigais niekada nesišvaisčiau. Taip, drabužių turiu daug, tačiau dirbu tokioje sferoje, kur didelė jų įvairovė yra savaime suprantama.
Vis kalbame apie dvasinius pokyčius, o gal jų yra ir tavo veikloje?
Šiuo metu dirbu tame pačiame darbe ir užsiimu ta pačia veikla, kaip ir anksčiau. Sulaukiu įdomių darbo pasiūlymų užsienyje, tačiau tai dar reikia rimtai apsvarstyti. Vis dažniau pagalvoju, ar man verta ateitį sieti su Lietuva. Dar prieš metus apie tai net minčių nekilo, nes šalia buvo žmogus, su kuriuo gyvenimą kūrėme kartu. Tačiau dabar situacija keičiasi.
Asta Valentaitė: Ką aš supratau 2009–aisiais
1. Kas yra tikrieji draugai.
2. Galiu susitaikyti ne su viskuo. Atleisti moku, bet nuoskaudų nepamirštu.
3. Kartais skausmingas praradimas gali virsti gerokai mielesniu atradimu.
