„Paryžiaus Dievo Motinos katedra – tai ne tik įstabus gotikos architektūros šedevras. Tai Europos civilizacijos ir jos kultūros galios simbolis, kurio atnaujinimui susitelkė viso pasaulio humanitarinė bendruomenė. Prasminga, kad ši katedra įkūnija ir ilgaamžius Lietuvos bei Prancūzijos istorinius ryšius, o šių perspektyva atskleidžia įdomių artefaktų. Prieš 451 metus šioje šventovėje Henrikas Valua, būsimasis Lietuvos ir Lenkijos valdovas, pasirašė vadinamuosius Henriko artikulus, kuriais buvo siekiama apibrėžti pažangius valstybės valdymo principus“, – sako prezidentas G.Nausėda.
Šalies vadovo teigimu, katedros atstatymas tapo precedento neturinčiu pasaulinio katalikų solidarumo pavyzdžiu, prie kurio prisidėjo daugiau kaip 150 valstybių ir keli šimtai tūkstančių donorų, įskaitant filantropų bei organizacijų aukas.
Paryžiaus Dievo Motinos katedros atidarymo ceremonijoje taip pat dalyvavo išrinktasis Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentas Donaldas Trumpas, Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis, Vokietijos vadovas Frankas Walteris Steinmeieris, Lenkijos Prezidentas Andrzejus Duda, Italijos vadovas Sergio Mattarella, JAV pirmoji ponia Jill Biden, Belgijos Karalius Pilypas su Karaliene Matilda, Liuksemburgo Didysis Kunigaikštis Henris ir jo sutuoktinė Marija Tereza, kiti oficialūs asmenys.
Nuo gaisro nukentėjusios 850 metų senumo Dievo Motinos katedros atstatymas vadinamas kolektyvinės istorinės atminties simboliu. Tai svarbiausia Paryžiaus bažnyčia, vienas reikšmingiausių ankstyvosios gotikos architektūros paminklų.
