Ketvirtojo sezono 32-oje „Laikykitės ten“ laidoje „Vilniaus taboras ir medžioklė lankais“ žurnalistas, laidos vedėjas A.Tapinas daugiausia dėmesio skyrė visuomenę vis įaudrinančiai temai – Vilniaus taborui. Čia, bandydamas aptarti dalies romų namais tapusią vietą ir jos istoriją, žurnalistas neišvengė ir stereotipiškų epitetų, o humoro kontekste didelė dalis žurnalisto įžvalgų kai kuriems nuskambėjo nei juokingai, nei etiškai.
Štai A.Tapinas nepraleido progos pajuokauti, jog, tarkim, romų vaikas gerai išlaikė egzaminus tik dėl to, kad jam taip išbūrė mama, taip pat žurnalistas pokštavo apie tai, kaip visi „čigonai“ turi alergiją darbui, jų vaikai nenori mokytis, bei apie tai, kaip romai užsiima kriminaline veikla.
Laidos ištrauką (nuo 19:15) žiūrėti galite čia:
Tokios pastabos bei ne visai tikslus požiūris į skaudžią romų Lietuvoje istoriją užkliuvo žmogaus teisių gynėjams. Anot manoteises.lt rašiusios socialinės antropologės Aušros Simoniukštytės, reportaže „piešiamas itin neigiamas vienpusiškas statiškas kolektyvinis romų paveikslas, romus vaizduojantis pavojingais nusikaltėliais ir veltėdžiais, svetimais ateiviais, nieko bendra, be kriminalinės veiklos, su likusia visuomene neturinčiais“. Taip pat moteris pasigedo ir įsiklausymo į kitą, romų, pusę.
Visgi ją, kaip ir daugelį kitų žmogaus teisių aktyvistų, labiausia šokiravo taboro palyginimas su Hitlerio knyga „Mein Kampf“. Perfrazuojant nacių leksiką, nuskambėjo ir frazė „išspręsti romų problemą“ juos fiziškai sunaikinant. Taip pat buvo siūlyta atžalas iš romų atimti.
Socialinei antrolopogei antrino ir kita specialistė. 15min susisiekė su dienos centro „Padėk pritapti“, kuriame jau daug metų ugdomi romų vaikai, edukatore, antropologijos studente Agnieška Avin ir ji papasakojo, kodėl tokia retorika anaiptol nepadeda romams integruotis, kaip dėl to jaučiasi jos sutinkami romų vaikai, kodėl kartais neišgirstame sėkmingų romų integracijos istorijų ir tai, kaip reikėtų viešai kalbėti skaudžia Vilniaus taboro tema.
Pasigedo kritiškesnio įsigilinimo į situaciją
„Visų pirma, kadangi romai yra viena labiausiai marginalizuojamų ir diskriminuojamų grupių Lietuvoje, reikia stengtis per žiniasklaidą formuoti pozityvų jų vaizdinį ir nepalaikyti to pasikartojančio stereotipo ir nuomonių. Kai kiti žmonės skaito žiniasklaidą, jie ja pasitiki, nes ji yra mūsų nuomonės formuotoja“, – argumentus, kodėl jai užkliuvo A.Tapino reportažas apie Vilniaus taborą, įvardijo A.Avin.
Anot moters, laidoje pateiktos mintys daugiausia yra stereotipinės ir klišinės, joms itin trūksta pasidomėjimo kontekstu. Taip, edukatorė pripažįsta, kad A.Tapinas rodo kalbinamus romus, tačiau, kaip ji teigė, to nepakanka.
„Laidoje trūksta daugiau romų balso, įsigilinimo į istorinį, kultūrinį, ekonominį kontekstą dėl susiklosčiusios dabartinės situacijos buvusioje romų gyvenvietėje ir tai, kodėl dabar yra taip, kaip yra“, – sakė edukatorė.
Anot A.Avin, įtraukus daugiau romų į viešą diskusiją ir daugiau pasidomėjus taboro atsiradimo istoriškumu, situaciją būtų galima pamatyti kiek kitaip. Edukatorė pabrėžė, kad A.Tapino laidoje ji pasigedo įsigilinimo būtent į šias, daugelio pamirštamas temas. Moteris sakė suprantanti, kad kartkartėmis žurnalistai turi nedaug laiko nuodugniai ir tiksliai išnagrinėti temas, tačiau šiuo atveju tai gali neigiamai paveikti ir taip sunkiai besiintegruojančią romų bendruomenę.
„Reikėtų stengtis įsigilinti, kad būtų daugiau istorinio konteksto, supratimo, kaip taboras atrodė anksčiau, kodėl įsikūrė būtent ten, kodėl į taborą atėjo narkotikai. Viskas turi savo raidą ir praeitį ir kartais tam, kad išaiškintum problemą, reikia daugiau istorinių faktų ir noro domėtis. Tada galima matyti platesnį vaizdą“, – kalbėjo ji.
Kaip teigė edukatorė, romai nuo pat pirmojo pasirodymo Europoje dar XII-XIII-ame amžiuje buvo marginalizuojama, nemėgiama grupė dėl socialinių-kultūrinių skirtumų. „Ta stigma buvo daug šimtų metų, o jos liūdniausias laikotarpis buvo II-asis pasaulinis karas, kada romų tautybės žmonės buvo žudomi, naikinami.
Dirbame su romų vaikais, matome ir jaučiame jų mažą savivertę ir kartais nenorą eiti į mokyklą, nes ten jiems tenka susidurti su pasakymais: tu taip padarei, nes esi čigonas, ir panašiai. Tai tikrai veikia ir kartais tiems vaikams, jaunuoliams neleidžia svajoti, jaustis lygiaverčiams su kitais, – sakė A.Avin
Sunkus laikotarpis romams buvo ir 1990-ieji, kada atėjo laukiniai Vakarai, visi stengėsi ieškoti, kaip išgyventi naujomis sąlygomis. Narkotikų niša buvo viena iš galimybių išlikti ir kažkaip surasti pragyvenimo šaltinį. Bet tikrai nėra taip, kad jie sėdėjo ir žiūrėjo, kuo mums čia užsiimti – gal narkotikais? Čia yra ir kontekstas, istorinės aplinkybės“, – situaciją 15min nušvietė specialistė.
Romų vaikai nenori į mokyklą, nes patiria patyčias
Pati su romų jaunimu dirbanti moteris sakė pastebinti ir šių visuomenėje galiojančių stereotipų neigiamą įtaką. Štai A.Tapino pokštas apie tik burtų galia egzaminus išlaikančius romų vaikus A.Avin pasirodė visai netinkamas.
„Suprantu, kad tai yra satyra, kad išbūrė mama ir dėl to kažkas išlaikė egzaminą, bet tas vaikas, jaunuolis tarsi pats netenka galios būti protingas, išmintingas. Atrodo, kad visa tai galėjo nulemti tik kažkokia magija. Manau, kad toks pavyzdys sumenkina tam tikrų žmonių galimybes“, – kalbėjo edukatorė.
A.Avin darbo patirtyje yra pasitaikę ir labai konkrečių pavyzdžių, kaip visuomenės nuostatos, kurių nesistengiama pataisyti, gali paveikti net vaiko norą mokytis. Nors apie tai, kad romų vaikai esą nenori mokytis, šmaikštavo pats A.Tapinas, edukatorė sakė čia matanti daug neįsigilinimo į šių vaikų pasirinkimo priežastis.
„Konkrečiai dirbame su vaikais, matome ir jaučiame jų mažą savivertę ir kartais nenorą eiti į mokyklą, nes ten jiems tenka susidurti su pasakymais: tu taip padarei, nes tu čigonas, ir panašiai. Tai tikrai veikia ir kartais tiems vaikams, jaunuoliams neleidžia svajoti, jaustis lygiaverčiams su kitais.
Tokia psichologinė įtaka yra labai susijusi su saviverte ir su noru kažko daugiau pasiekti, nes tarsi aplinkui yra sakoma, kad tu nieko nepasieksi, nes priklausai kažkokiai bendruomenei“, – realaus gyvenimo pavyzdžiais dalijosi A.Avin.
Kaip teigė edukatorė, jos daugiau nei 10-ies metų darbo su romų vaikais patirtis rodo, kad vaikai iš tiesų nori mokytis, ir kuo toliau, tuo didesnė dalis jų baigia mokyklas sėkmingais rezultatais. Būtent dėl to A.Tapino pokštas iš dalies esą diskredituoja jų gebėjimus net ir sunkiomis sąlygomis pasiekti to, ko norėjo.
Dažnai nežinome, kad romams gerai sekasi, nes jie bijo garsiai pasakyti apie savo kilmę, – kalbėjo edukatorė
Tiesa, romams sunkumai sulig mokyklos baigimu nesibaigia. Nors ir turėdami atestatą rankose, jie susiduria su diskriminacinio pobūdžio problemomis įsiliejant į darbo rinką.
„O tie, kurie įsilieja, dažnai stengiasi niekam neparodyti, kad yra romai. Jie žino, kad jeigu pasakys, tai darbo rinkoje, santykiuose su darbdaviais susidurs su išankstine nuostata. Tai turbūt labiausiai liūdina. Dėl to mes dažnai ir nežinome, kad romams gerai sekasi – dažniausia jie bijo pasakyti apie savo kilmę. Jie tiesiog nekalba“, – liūdną realybę piešė moteris.
Na, o ką daryti, kad romų bendruomenė integruotųsi? Kaip tuos stereotipus panaikinti ar bent nustumti į šalį? Anot A.Avin, žiniasklaidai ir nuomonės formuotojams reikėtų vengti lygybės ženklo tarp romų ir narkotikų.
„Dažnai gali atrodyti, kad romai prekiauja narkotikais dėl to, kad jie romai, kad tai yra vos ne etninės grupės savybė. Mano nuomone, tai yra labai negatyvu, šnekant ne tik apie romus, bet ir apie kitas etnines grupes. Etninė tapatybė yra kuriama, ji nėra perduodama su krauju ir genais“, – teigė edukatorė.
Moterį liūdina ir statistiniai duomenys, kurie rodo, kad lietuviai nenori nei gyventi šalia romų, nei su jais dirbti. „Dėl to į šitą grupę reikėtų žiūrėti labai jautriai. Kol kas dar negalima kurti satyrų apie žmones, kurie yra labai pažeidžiami ir kurie patys niekaip negali apsiginti“, – nuomonę išreiškė ji.
Panašu, kad tokiame kontekste problemišku tampa ir A.Tapino ne kartą paminėtas žodis „čigonas“. Etnonimas čigonas susiformavęs dar romams atkeliavus į Europą, tačiau, kaip pasakojo A.Avin, jo reikėtų vengti, mat istoriškai taip susiklostė, jog jis itin dažnai naudojamas neigiamame kontekste.
„Būna, kad kas pavagia ką nors iš parduotuvės, o jam sakoma: elgiesi kaip čigonas. Taigi, tas žodis yra vartojamas ne tik apibūdinant tautybę, bet ir kriminalizuotą veiklą. Todėl visur, ypač žiniasklaidoje, jo vartoti nereikėtų“, – sakė A.Avin. Nors yra ir romų, kurie patys renkasi vartoti šį žodį, tačiau tai, anot romų edukatorės, jau jų pačių pasirinkimas.
„Manau, kad visi, o ypač žurnalistai, turėtų stengtis kaip tik skleisti toleranciją, o ne palaikyti negatyvias nuostatas“, – reziumavo ji.
Žurnalistas K.Vyšniauskas: „Toks humoras tik pakenkia“
Vienas pirmųjų į „Laisvės TV“ laidą dėmesį atkreipė ir žurnalistas, tinklalaidės „Nyla“ vedėjas Karolis Vyšniauskas. „Laisvės TV“ taborą lygina su „Mein Kampf“ ir svarsto jam „Suicide Squad“ scenarijų – bet nepamini, kad Lietuvoje romai realiai buvo naikinami nacių. Tada, šaipydamiesi iš romių būrėjų, prašo jiems skirti 1,2% pajamų. „Pilietinė žurnalistika“, ačiū, ne“, – socialiniuose tinkluose rašė jis.
15min susisiekus su pačiu K.Vyšniausku, šis teigė, kad žinomuose vakarietiškuose šou, į kuriuos galimai orientuojasi ir „Laisvės TV“, pasirenkama juoktis iš galios poziciją užimančių žmonių, o ne, kaip šiuo atveju, iš smarkiai diskriminuojamos grupės.
A.Tapinas turi savo teises kartu su komanda daryti tai, ką jie nori, bet man atrodo, kad tai kertasi su pilietiškumo principais, ant kurių „Laisvės TV“ yra pastatyta, – sakė K.Vyšniauskas
„Diskutuojant apie humorą ir žodžio laisvę, dažnai išsakoma idėja, kad humoro tarsi negali riboti. Bet yra nerašyta taisyklė, kurią, manau, ir pati „Laisvės TV“ praktikuoja: juokis iš to, kuris yra stipresnis, kuris turi daugiau galios ir ja piktnaudžiauja, o ne iš silpnesnio“, – kalbėjo jis.
Kaip pavyzdį K.Vyšniauskas įvardijo JAV itin populiarius vakaro laidų vedėjus Stepheną Colbertą ir Johną Oliverį. Anot žurnalisto, pavyzdžiui, iš D.Trumpo jie juokiasi itin aštriai, argumentuodami, jog šis asmuo turi daug galios.
„Humoras yra vienas iš būdų tą galią atsiimti. Tuo metu romai yra viena sunkiausiai gyvenančių grupių Lietuvoje. Turbūt niekas iš „Laisvės TV“ komandos narių nenorėtų būti gyvenęs tabore, pavyzdžiui, 2000-ųjų metų pradžioje, ir sulaukti A.Zuoko siųstų buldozerių, kurie nugriautų jų namus be atsiklausimo“, – palygino K.Vyšniauskas.
Taip, narkotikų problema tabore egzistuoja, tačiau iš jos praturtėjančių buvo tik labai maža dalis, mano žurnalistas. Anot jo, didelė dalis Lietuvos romų gyvena skurde, be galimybės išsilavinti ir be galimybės susikurti kitokį gyvenimą.
„Labai sunku pabėgti iš skurdo rato. Esame darę interviu su romais, gyvenusiais tabore – didelė dalis jų sakė, kad nenori turėti nieko bendra su taboru ir džiaugiasi iš jo išėję. Bet kiti tuo metu sakė, kad jiems taboras yra vienintelė autentiška romų kultūrai vieta Vilniuje. Pačioje bendruomenėje yra skirtingi požiūriai“, – kontekstualizavo žurnalistas.
Būtent dėl to, kaip mano K.Vyšniauskas, A.Tapino pokštai statistiniame romų diskriminacijos kontekste nėra juokingi. Anot jo, romai Lietuvos visuomenėje yra labai silpnoje pozicijoje.
„Todėl, tarkim, Stephenas Colbertas niekada nesijuoks iš Sirijos migrantų ar meksikiečių, bandančių nelegaliai atvyksti į JAV. Toks humoras nieko neduoda, tik pakenkia. Tiems žmonėms ir taip sunku, o dar tu iš jų pasišaipai. Romės būrėjos buria ne tam, kad norėtų apgauti, o tam, kad neturi kitų būdų, kaip užsidirbti pinigų.
Taip, A.Tapinas turi savo teises kartu su komanda daryti tai, ką jie nori, bet man atrodo, kad tai kertasi su pilietiškumo principais, ant kurių „Laisvės TV“ yra pastatyta. Manau, kad, įsigilinę į situaciją, jie pritartų tam, ką sakau, bet dabar atrodo, kad jie nuėjo tingiu keliu ir sudėjo klišių rinkinį. Bet gera matyti, kad žmonės į tai reaguoja“, – sakė pašnekovas.
Romų bendruomenės pirmininkas I.Kvikas: „Man tikrai yra baisu“
15min susisiekė ir su Lietuvos romų bendruomenės pirmininku, romų kolektyvo „Sare Roma“ vadovu Ištvanu Kviku. Vyras teigė ką tik sužinojęs apie „Laisvės TV“ laidos turinį, jo balse girdėjosi ir nemenkas sutrikimas.
„Čia žurnalistas daro tokias išvadas? O žurnalistai gali sau leisti daryti tokias išvadas? Man atrodo, kad ne. Žurnalistas yra žmogus, kuriuo pasitiki visuomenė“, – apie A.Tapiną atsiliepė I.Kvikas.
Iš esmės humoro jausmo nestokojantis vyras sakė manantis, jog švelniai pasijuokti iš tautų galima visada. Tačiau tą daryti reikėtų atsirenkant žodžius ir įvertinant kontekstą.
„Nereikia vartoti tokių frazių, nuo kurių žmonėms, ypač jaunimui, vėliau būtų labai baisu gyvenime. Tarp romų jaunimo yra labai daug talentingų, gabių žmonių. Jiems čia sukurti ateitį... tai ne tai, kad nesąžininga, bet neįmanoma“, – neslėpė I.Kvikas.
Anot romo, kuo daugiau žurnalistų prisidės prie tokio jo tautybės įvaizdžio formavimo Lietuvoje, tuo mažumoms situacija blogės, bus sudėtingiau integruotis. Kaip pasakojo vyras, dar iki dabar didžiulė dalis romų jaunimo susiduria su diskriminacija darbo rinkoje.
Tiesa, I.Kviko duomenimis, yra darboviečių, kurios pasiryžta samdyti žmones, nepaisant jų tautybės – tai yra dalis taksi ir maisto išvežiojimo įmonių („Uber“, „Bolt“, „Wolt“ ir pan). Visgi su kitomis situacija yra kur kas prastesnė.
„Mes galėtume palyginti Lietuvos miestus su Londonu. Kaip manote, kodėl ten tiek daug romų? Ir net nebūtinai romų, bet ir lietuvių, išvažiavusių ten dirbti. Kai man teko būti Londone, pats pamačiau, kaip ten puikiai dirba romai. Dėl ko? Dėl to, kad žmonės ten nežiūri į tautybę, jie žiūri į tai, ar žmogus ateina į darbą laiku, kaip tą darbą dirba.
Ir jie neklausia, ar tu arabas, ar žydas, ar čigonas ir t.t. Taip pat Londone pamačiau, kad banke dirba moteris su arabiška apranga. Ir ką? Ir nieko, ir niekas neklausia, kokiam Dievui ji meldžiasi“, – apie įvairioms kultūroms atvirą miestą pasakojo I.Kvikas.
Na, bet kai vietinis verslas dažnu atveju nėra pasiryžęs padėti, romai bando suktis iš padėties – darbo vietas steigia patys. Kaip teigė pašnekovas, romų bendruomenė jau dabar yra nuveikusi daug darbų tam, kad jų jaunimas galėtų dirbti, užsidirbti, parodyti talentus visose srityse.
„Kad romai yra talentingi muzikantai, yra jau žinoma pasaulyje, tačiau ne visi supranta, kad jie turi ir kitų talentų. Pavyzdžiui, greitai Lietuvoje atsidarys pirmoji, analogų pasaulyje neturinti romų kavinė, joje dirbs būtent romų jaunimas. Manau, tai yra labai didelis proveržis“, – pasakojo I.Kvikas.
Apskritai, palyginęs Lietuvą su kitomis šalimis, romas pasigenda atvirumo skirtingoms kultūroms. Anot vyro, jeigu kultūros vertintų viena kitos skirtybes, būtų galima gyventi gražiai ir laimingai.
„Pažiūrėkite ir į Vilnių. O jeigu jame gyventų tik lietuviai, lenkai ir rusai? Ar malonu būtų gyventi tokiame mieste? Įdomu yra gyventi mieste, kur daug tautybių, kai mes, pavyzdžiui, einame pas arabus išgerti arbatų, pas žydus nusipirkti duonos, pas romus paragauti jų pyragų. Ir taip galime susipažinti, čia yra normalus dalykas. Man atrodo, kad visiems kartu galima puikiai gyventi.
Jeigu žurnalistai apie romus darys tokias išvadas, kaip A.Tapinas, romams liks tik arba išvažiuoti, arba daryti nusikaltimus, – mano I.Kvikas
Bet žmonėms skleisti tokius gandus, kad romai yra vien tik narkomanų tauta, man tai yra baisu... Man tikrai yra baisu. Mano vaikai nėra matę narkotikų, jie net nežino, kas tai yra, net nerūko! Tai sakyti, kad mano tauta yra narkomanų tauta, tikrai negalima. Ne. Kad jie yra nusikaltėliai? Ne. Nėra taip. Apie jokią tautybę taip negalima sakyti“, – komentavo jis.
Paklaustas apie taborą ir koks jo santykis yra su ten gyvenusia bendruomenės dalimi, I.Kvikas teigė dėl jo ilgai besinešiojęs skaudulį. Jam taboro gyvenimo sąlygos atrodė paprasčiausiai nesuvokiamos, nesuvokiama ir tai, kaip ten galėjo gyventi žmonės.
„Jau padarėme taip, kad taboro nebūtų. Ir taip, Lietuvos romų bendruomenė prie to prisidėjo labai daug. Mes patys kalbėjome su romais, kad jie gyventų normaliai. Bet juk problema neišspręsta, juk nepasiūlyta, kur jie kitur galėtų gyventi. Tik išmėtė juos ir viskas. Kodėl taip yra? Ar sunku surasti jiems kažkokį būstą?“ – klausė I.Kvikas.
Be to, jog iš taboro išvytiems romams nebėra, kur gyventi, dainininkas matantis ir dar vieną bėdą. Anot jo, net bute apsigyvenęs romas vis tiek neturės už ką mokėti nuomos, mat gajūs stereotipai jam trukdys bet kur įsidarbinti.
„O jeigu žurnalistai apie romus darys tokias išvadas, kaip A.Tapinas, romams liks tik arba išvažiuoti, arba daryti nusikaltimus“, – liūdną realybę piešė romas.
Visgi į daug kam įstrigusį, ne kartą A.Tapino pavartotą žodį „čigonas“. I.Kvikas yra linkęs reaguoti ramiai. Taip, vyras sutinka, kad geriau jo būtų nevartoti, nes dalis romų dėl to įsižeidžia. Tačiau drauge jis pastebi, kad sunku iš žodyno išmesti žodį, kuris istorijos tėkmėje įgavo ir daugybę gerų konotacijų, tarkim, dainose, kultūroje.
„Vis dėlto iš pagarbos aš pasakyčiau „romas“. Tai irgi gražus žodis“, – pasiūlė I.Kvikas.
A.Tapinas: tokia yra satyros prigimtis
15min susisiekė su kritikos sulaukusiu žurnalistu A.Tapinu, kuris į klausimus atsakė laišku. Žurnalistas pripažino, kad „Laisvės TV“ pasirinktomis temomis piktinamasi dažnai ir daug.
„Ar tai būtų laida apie LGBT bendruomenės problemas, lyčių lygybę, skiepus ar kitas socialines temas, – vardijo jis. – Tokia yra satyros prigimtis – smagu žiūrėti, kai ji nutaikyta į kitus ir visiškai nepatinka, kai paliečia tau artimus dalykus.“
Žurnalistas teigė manantis, kad dalis besipiktinančių laidos nematė, nes esą būtų supratę, jog tema buvo Vilniaus taboras, jo narkotikų prekyba ir valdžios neįgalumas sprendžiant šiuos klausimus. „Nes kai žiūri laidą apie konkretų adresą ir vieną vietą, bet matai ką kitą, tada ir kyla noras piktintis“, – pridūrė A.Tapinas.
Kaip rašė vyras, jeigu yra manančių, kad visuomenėje yra neliečiamos grupės, į kurių problemas negalima žvelgti satyriškai, tai yra jų teisė. Tačiau jis pats manantis kitaip.
„Aš nemanau, kad laisvoje visuomenėje turėtų būti „šventos karvės“ ir neliečiamos temos. Kas vienam gali bus juokinga, kitam bus įžeidu, trečiam pasirodys banalu, bet čia jau kiekvieno žmogaus reikalas, gal teisių gynėjams nereikėtų dėtis humoro ir satyros policininkų mantijos“, – nuomone dalijosi A.Tapinas.
Paklaustas, kurių televizijų ir kurių laidų vedėjų satyros pavyzdžiais remiasi, juk vakarietiška satyra dažniausiai renkasi juoktis iš stipresnio, žurnalistas pasiūlė atidžiau pasižiūrėti Jimmy Kimmelio (ABC), Stepheno Colberto (CBS) ar Johno Oliverio (HBO) laidas.
„Taip, juose (kaip ir pas mus) dominuoja satyra apie galingas figūras, bet rasite galybę temų ir pokštų apie imigrantus, moterų teises, seksualines mažumas, treilerių gyventojų kultūrą, abortus, tautines mažumas Amerikoje, tokias kaip kinų ar meksikiečių diasporas. Reta kuri jų laida nesulaukia tam tikros visuomenės grupės nepasitenkinimo ir tai yra visiškai normalu“, – teigė A.Tapinas.
Taip pat žurnalistas parekomendavo savo mėgstamą, tiesa, dažnai kontroversiškai vertinamą HBO vedėją Billą Maherį ir jo temas apie žmogaus teises, imigrantus ir religiją.
„Laisvės TV“ komandos argumentacija į portale manoteises.lt paskelbtame Aušros Simoniukštės straipsnyje „Dėl Andriaus Tapino reportažo „Vilniaus taboras ir medžioklė lankais“ minimus teiginius (kalba neredaguota)
Pasakojimas buvo kuriamas remiantis Romų visuomenės centro direktorės Svetlanos Novopolskajos intervais, Vidmanto Balkūno pasakojimais ir straipsniais, info iš romų platformos.
Pasakojimo esmė – Vilniaus taboro problemos ir valdžios nesugebėjimas jas spręsti.
Pateikiame savo argumentus į „Mano teisės“ straipsnį:
Teisių straipsnis: Vienintelis naujas motyvas – „taborą išgriovė, reiškia, bus dar blogiau, nes čigonai atsikels gyventi į miestą ir pradės platinti narkotikus ir vogti pačiose Fabijoniškėse“.
Originalus skriptas: Tai gerai. Taboro neliko. Viskas. Klausimas uždarytas, problema išspręsta? Kaip čia pasakius. Prekyba persikels į kitas miesto vietas, o romams ir toliau reikės padėti integruotis.
Pasakojimo mintis iškreipiama.
Teisių straipsnis: Tiesa, į reportažą įterpiamas interviu su „Sare Roma“ vadovu Ištvanu Kviku, tarsi palaikančiu reportažo autorių nuomonę.
Originalus skriptas: Taborą kritikavo ir už jo sienų gyvenantys Lietuvos Romai. Teatro „Sare Roma“ vadovas Ištvanas Kvikas yra ne kartą minėjęs, kad Kirtimų reputacija meta šešėlį visai čigonų bendruomenei.
Šaltinis: https://www.lzb.lt/2018/01/27/istvanas-kvikas-taboro-ivaizdis-kenkia-ten-negyvenantiems-romams/
Teisių straipsnis: Dar įsimintiniau, kad romų tema eksploatuojama, siekiant paskatinti pervesti dalį pajamų mokesčio Laisvės TV.
Komentaras: Kvietimas paremti Laisvės TV skamba kiekvienoje kanalo laidoje, tereikėtų bent kelias pažiūrėti. Teiginys „kad romų tema eksploatuojama būtent dėl šito rėmimo skatinimo“ nėra teisingas.
Teisių straipsnis: Labiausiai reportaže šokiruoja du momentai. Pirmasis – tarsi juokais nuskambėjusi galimybė, perfrazuojant nacių leksiką, „išspręsti romų problemą“ juos fiziškai sunaikinant (epizodas su ištraukomis iš filmo „Savižudžių būryje“). Cituoju A. Tapiną: „Žinoma galima kaip „Savižudžių būryje“ – surinkti visus vienoj krūvoj, suleisti su vakcina sprogmenis ir liepti gyventi gražiai“.
Originali mintis: tai sarkazmas ir ironija, nukreipta labiau į antivakserius, kurie galvoja, kad įskiepys čipus visiems ir taip mus valdys. Plius irgi hiperbolizuotas pateikimas, kaip grubiai ir, kaip minėjo Zuokas, „jėga“ galima išspręsti problemas.
Teisių straipsnis: Beje, asociacija su naciais nuskamba dar vienoje reportažo vietoje, kurioje A.Tapinas teigia, kad „tikrai ne visi romai prekiauja narkotikais, ne visi gamina ar vagia“, kad „taboras yra pati blogiausia romų versija, pagal kurią negalima spręsti apie visus romus“.
Originali mintis irgi yra „blogumo“ vizualizavimas.
Teisių straipsnis: Apskritai reportaže romai skirstomi į „gerą romą“ ir „blogą romą“ – „blogas“ romas gyvena tabore, apie „gerą romą“ laidoje nekalbama, tad pasižiūrėjus reportažą, lieka tik vienas įspūdis – „gerųjų romų“ nėra, gal tik išskyrus Ištvaną Kviką ir Radžį.
Originali mintis: Laida NĖRA apie romus. Tą akcentavome per visą laidą. Tikslas nebuvo papasakoti, kad yra gerų ir blogų romų, tikslas buvo papasakoti, kas yra taboras ir kodėl valdžia su juo kovoja apie 30 metų. O gerų dalykų, deja, ten nelabai buvo.
Teisių straipsnis: Kitas šokiruojantis teiginys, nuskambėjęs reportaže, yra siūlymas atimti romų vaikus iš šeimų ir auklėti juos atskirai, tik nepatikslinama, kur. Matyt, vaikų namuose?
Originalus skriptas: Taigi, koks sprendimas? Akivaizdus – kuo labiau išskaidyti taborą. Ir tada užsiimti vaikais. Jie yra romų ateitis. Geriausius gyvenimus susikūrė, paradoksalu, tie romų vaikai, kurie užaugo vaikų namuose. Jei laiku vaikus pašalinsime iš narkotikais, alkoholizmu, smurtu ir kitais nusikaltimais persisunkusios aplinkos, galbūt po poros kartų turėsime atsinaujinusią, sveiką ir išsilavinusią romų bendruomenę.
Straipsnio teiginys, kad „yra siūlymas atimti romų vaikus“, yra neteisingas ir dezinformuoja mūsų pasakojimą.
Apie vaikų atėmimą iš šeimų Romų visuomenės centro direktorės Svetlana Novopolskaja:
„Moteris džiaugiasi, kad daugiau dėmesio taborui ėmė skirti vaikų teisių apsaugos inspektoriai. „Mes stengiamės laiku pranešti. Buvo šeima, kur tėvas miręs, o mama nuolat vartojanti. Ačiū Dievui, tuos vaikus paėmė“, – prisimena Svetlana. Vasarą tie vaikai grįžo į taborą. Ir vėl Svetlana sako laukusi, kol tuos vaikus paims. „Grįžo iš kalėjimo, vaikus atidavė, o ji... Vaikas su futbolo uniforma iš Čižiūnų atvažiavo, mes mokėjom už jo futbolo treniruotes, o vasarai praėjus visai nusivažiavo mama... Net neparuošė į mokyklą, jai, matyt, buvo tas pats, o vaikų teisės rengė dokumentus vėl grąžinti į vaikų namus“, – vienos šeimos istoriją atskleidžia Svetlana.
Teisių straipsnis: Alternatyvų tokioms drastiškoms priemonėms reportaže nesvarstoma. Cituoju: „Galima šimtus projektų prirašyti – nepadės. Nes dalis taboro gyventojų niekur integruotis nenori. Jiems yra patogu gyventi savo bendruomenėje su savo papročiais“. Įdomu, kokiais moksliniais tyrimais grindžiamas toks teiginys?
Romų visuomenės centro direktorės Svetlana Novopolskaja:
Lietuvoje romų integravosi labai nedaug, vos vienas kitas. Jie ir nenori integruotis, jei tam reikalinga atsisakyti savitumo. Jiems svarbu jį išsaugoti, išlikti savimi. O kam nebūtų? Net pažangiausi, išsilavinę romai, siekiantys teisiškumo ir visuomenės pripažinimo, savo tradicijų niekuomet neatsisakys.
Teisių straipsnis: Apskritai visame reportaže dominuoja klasikinis būdas neigiamai reprezentuoti diskriminuojamą. Kitą (the Other): pirmiausiai nepripažįstama, kad bet kurios socialinės ar etninės mažumos situacija yra santykio su dauguma pasekmė, antra, socialinė/etninė mažuma vaizduojama izoliuotai nuo likusios visuomenės, o ne kaip jos dalis; kultūriniai skirtumai esencializuojami, bandant jais paaiškinti mažumos situaciją; dėl kylančių problemų apkaltinama pati mažuma.
Originali mintis: Būtent apie saviizoliuotus romus tabore pasakojime ir kalbame, o ne apie tautą.
Teisiu straipsnis: Todėl ir reportaže dėl taboro problemų „kalti“ patys romai: jie patys nenori dirbti, patys nenori mokytis. O jeigu koks nors romas „net visus egzaminus šimtukais išlaikė“, tai tik „sukčiavimo keliu, nes mama iš anksto išbūrė, kokie bus klausimai egzuose“. Aukos apkaltinimas yra labai patogi pozicija, nes leidžia supaprastinti problemą, nematyti daugialypės diskriminacijos ir neprisiimti už ją atsakomybės.
Originalus skriptas: Netiesa. Mes rašėm „Tie, kurie nenori gaminti ar pardavinėti narkotikų, vogti arba nemoka varažyti, gyvena iš pašalpų. Tačiau ne todėl, kad tingėtų dirbti.
[VID 432V25 duok man darba]
Bet romų niekas nenori darbinti dėl neigiamo išankstinio nusistatymo. Viena taborą vaikystėje palikusi Aiša pasakojo, kad net įsidarbinus, žmonės bando ‚prigauti‘“.
Apie švietimą ir nenorą lankyti mokyklos:
Vis dėlto peržvelgę dienynus, išvystume toli gražu ne pavyzdinį lankomumą. Priežasčių, kodėl taip yra, Svetlana randa ne vieną. „Pirmoji – jie tiesiog nenori. Mokykla nepatraukli, bet čia ne tik jiems. (…)
Apskritai romų mergaitėms nebūtina mokytis. Romai tenori, kad jos sėkmingai ištekėtų ir visas jų gyvenimas suktųsi aplink vyrą ir vaikus. „Svarbu gerai ištekėti ir turėti vaikų. Šeima, vaikai, vyras. O berniuko tiesiog negali priversti, 13-os metų vaikas tiesiog pats sau šeimininkas. Vertybės tokios, kad išsilavinimo gali neturėt, bet svarbu mokėti prasisukti“, – sako Svetlana, pridurdama, kad išsilavinimas romams nėra vertybė.
Teisių straipsnis: „Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje yra daug talentingų, protingų, išsilavinusių romų – politikų, menininkų, mokslininkų ir įvairių profesijų specialistų, tačiau apie sėkmės istorijas pasakoti tikriausiai neapsimoka. Jomis nepritrauksi dešimčių tūkstančių peržiūrų“.
Originalus skriptas: Įdomus faktas, kad Batmano padėjėjas Alfredas, o tiksliau aktorius Maiklas Keinas pats turi čigoniškų šaknų. Kaip ir žymusis aktorius Čiarlis Čaplinas, legendinis Elvis Preslis ar Zlatanas Ibrahimovičius.
Bet šiandien, deja, mes kalbėsime ne apie tuos, kurie klajodami rado savo pašaukimą ir pripažinimą, bet apie tuos, kurie nusprendė eiti laimės ir pinigų link šortkatu per pievą. Kalbėsime apie Gotemo blogiečius, be išeities atsidūrusius civilius, kaukėtus jo gynėjus ir ciniškus nusikaltėlius.
Vėlgi rašoma neteisybė, neįsigilinus į laidos pasakojimą ir pateikiamas teiginys, kaip ir kas mums apsimoka.
