Taip bus tuomet, jei žmogus alergiškas medžių ir krūmų žiedadulkėms, žolynų žydėjimui. Polinkį reaguoti į aplinkos veiksnius paprastai žmogus paveldi, todėl atsiradus alergenams, žmogaus imuninės sistemos reaguoja. Alerginės reakcijos prasideda ne tik sužydėjus medžiams. Alergenų mūsų aplinkoje yra labai daug: ir namų dulkių erkutės, naminių augintinių kailis ir išskiriamas sekretas, pelėsis, cheminės medžiagos. Yra žmonių, jautrių maisto produktams (pieno ir kiaušinio baltymams, kruopoms, riešutams). Alerginės reakcijos gali prasidėti ir vaikams, ir suaugusiems žmonėms.
Šiemet pavasaris sunkiai skinasi kelią, vis dar gerokai vėsu, todėl mūsų medžių žydėjimas vėluoja. O štai svetimų šalių žiedadulkės su oro pernašomis jau atklydo ir iki mūsų. Jų fiksuojama nedaug, tačiau turi suklusti alergiški žmonės. Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros vedėja doc. dr. Ingrida Šiaulienė sako, jog „jautriems žmonėms rizikinga žiedadulkių riba – 100 žiedadulkių viename kubiniame metre oro. Šiuo metu tų žiedadulkių skaičiuojama 20–30 kubiniame metre oro, tačiau šie skaičiai greitai pradės kilti, kai netrukus pražys ir savi medžiai bei krūmai“.
Netrukus lazdynas su baltalksniu turėtų susirungti pražydimo dvikovoje. Šių dviejų medžių žydėjimas beveik sutampa. Tiesa, lazdyno žiedadulkių kiekis ore yra šiek tiek mažesnis nei alksnio.
Tačiau nespėjus atsipalaiduoti, po kelių savaičių turėtų sužydėti juodalksniai. Jie paberia nedaug žiedadulkių, tačiau įsijautrinusiam organizmui jos sukelia stiprias reakcijas, jautriems žmonėms rekomenduojama imtis apsaugos priemonių. Netruks sužydėti dauguma vėjo apdulkinamų medžių (drebulė, uosis, ąžuolas, ir kt.). Ypač daug problemų kelia beržas, balandžio mėnesį į orą paleisdamas milijardus žiedadulkių.
Alerginės slogos požymiai
Įkvėpus alergiją sukeliančių žiedadulkių, prasideda alerginė reakcija: nosies niežėjimas ir varvėjimas, kutenantis čiaudulys, akių ašarojimas, paraudimas, gerklės sausumas ir niežulys. Dėl šių negalavimų žmogus sunkiai susikaupia, jaučia nuovargį ir silpnumą. Geriausias patarimas – vengti alergiją sukeliančių veiksnių, tačiau ne visada tai yra įmanoma. Alergologai pataria nesikankinti ir atvykti konsultacijos. Paskyrus vaistus ir juos reguliariai vartojant, ligos simptomai švelnėja ir gyvenimo kokybė pagerėja.
Alergologai pataria ir kaip reikėtų tvarkyti buitį, kur atostogauti ir kada eiti pasivaikščioti. Vėdinant kambarį, į vidų pateks mažiau žiedadulkių, jei ant lango užkabinsite specialų šias smulkias dalelytes sulaikantį tinklelį, taip pat patariama važiuojant automobiliu medžių žydėjimo laiku nejungti oro kondicionieriaus ir neatidaryti langų. Grįžus iš lauko, patariama nusirengti drabužius, kuriais vilkėjote, nusiprausti veidą, rankas. Jei žmogus yra jautrus žiedadulkėms, jam nepatariama pjauti žolės ir tvarkyti šieno ar lakstyti po pievą.
Mokslas apie žiedadulkes
Aerobiologija yra biologijos mokslų šaka, tirianti oru pasyviai plintančias bioorganines daleles, tokias kaip bakterijos, grybų sporos, labai maži vabzdžiai, žiedadulkės, virusai ir kitas aeroplanktonas. Aerobiologinį monitoringą Lietuvoje vykdo Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakulteto mokslininkų ir tyrėjų grupė. Aplinkotyros katedros vedėja doc. dr. Ingrida Šiaulienė pasakoja, kad aerobiologai analizuoja žiedadulkių produkciją ir emisiją, siekdami nustatyti kada, kur ir kokiomis sąlygomis formuojasi ir iš žiedų byra žiedadulkės, daug dėmesio skiria įvairiems tyrimams, susijusiems su žiedadulkių sklaida atmosferoje, jų pernašos ir nusėdimo mechanizmams. Aerobiologijos mokslų krypties vystymąsi skatina didėjantis alergizuojantis žiedadulkių ir kitų oru plintančių biologinių dalelių poveikis žmonėms.
Žiedadulkės ir kitos oru pernešamos biologinės dalelės juda nepaisydamos valstybių sienų. Todėl kvėpuojame ne tik savomis, bet ir iš kitų šalių atpūstomis žiedadulkėmis. Aerobiologai savo stebėjimus ir patarimus skelbia interneto svetainėje www.pollen.lt. Čia galima rasti ir žiedadulkių dienoraštį https://www.pollendiary.com/Phd/lt/start. Jį pildydamas, žmogus stebės pokyčius, juos fiksuos ir apsilankęs pas gydytoją turės išsamią savo sveikatos pokyčių analizę.
Su pavasario pokštais susiduriantys žmonės kartais alerginę slogą painioja su peršalimu, bando gydytis patys ir sukelia sau daugiau bėdų nei padeda. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Klinikinės imunologijos ir alergologijos sektoriaus vadovė prof. Brigita Šitkauskienė sako, kad žmogaus organizmas nebespėja prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos sąlygų ne tik dėl gausos sintetinių medžiagų, kurios jį įjautrina. Nuolat spartėjantis gyvenimo tempas vis dažniau sukelia stresą. Į jį organizmas taip pat reaguoja, todėl alergija vadinama XXI a. rykšte. Ji atkreipia dėmesį į tai, kad žiedadulkių, kurioms jautrūs sergantieji šienlige, visuomet gausu meduje.
Be to, alergizuojantys augalai gali būti sudedamoji homeopatinių vaistų dalis. Patariama nenaudoti vaistažolių kremų, augalinės kosmetikos, nuovirų ar rinktis juos labai atsargiai. Taigi iš pirmo žvilgsnio atrodantys nekalti vaistai ar liaudiški metodai gali ne padėti slopinti šienligės simptomus, bet juos suaktyvinti. Todėl pavasarį, prasidėjus nuolatiniam čiauduliui, akių ir nosies perštėjimui, patariama nesigydyti patiems, o kreiptis į specialistus. Medicinos mokslas vietoje nestovi, ir tikrai bus patarta, kas galėtų padėti atsikratyti varginančių pojūčių.
