Kaune „Jūratę ir Kastytį“ stebėjo apie 4000 žiūrovų. Jie scenoje išvydo Kosto Smorigino režisuotą garsiosios pajūrio meilės istorijos tęsinį, kurį sukūrė kompozitorius Rokas Radzevičius ir libreto autorius Rimvydas Stankevičius.
Roko operos veiksmas prasideda ten, kur baigiasi tradicinė legenda – Perkūnas bausdamas Jūratę sudaužo jos gintaro rūmus. Mylimasis Kastytis lieka krante apraudodamas savo dingusią meilę. Tačiau tuomet siužetas įgyja netikėtą tęsinį, kuriame meilė niekada nemiršta, nugali visas kliūtis ir net atstato sugriautas pilis.
Žiūrovus ypač sužavėjo ne tik garsusis Jūratės ir Katyčio „Meilės duetas“, bet ir specialiai naujam pastatymui sukurta finalinė daina „Dievas davė“.
Jūratę vaidinanti Aistė Smilgevičiūtė sako, kad jai Jūratės vaidmuo ir pats kūrinys – labai išskirtiniai ir brangūs. Juk prieš penkiolika metų, tada dar būsimojo jos vyro, kompozitoriaus Roko Radzevičiaus meilė jai ir tapo šio kūrinio pamatu. „Jūratė tada buvo labai įsimylėjusi, tokia pat liko iki šių dienų“, – sako ji.
Drauge su ja scenoje pasirodo tikra lietuviškos scenos gražiausių balsų puokštė: Perkūnas Vladas Kovaliovas, Neptūnas – Povilas Meškėla, Kastyčio motina – Evelina Sašenko, Kopų Senis – pats Kostas Smoriginas. Šoka Gyčio Ivanausko šokių trupė.
„Jūratė ir Kastytis“ visada buvo tautiniais ir etniniais motyvais persmelktas kūrinys. Marijaus Jacovskio sukurta scenografija – pilna pagonybės stabų, pajūrio žvejų buities motyvų. Ir, žinoma, jam reikia dėkoti už nuostabiai grakštų burlaivį, kuris netikėtai virsta inkaru. Jis – viso spektaklio pagrindinė veiksmo ašis. Etniniai motyvai tapo įkvėpimu ir drabužių dizainerei Liukai Songailaitei.
Šiais metais įvyks dar keturi arenoms skirti „Jūratės ir Kastyčio“ parodymai: gruodžio 16 d. – Kėdainių arenoje, 17 d. – Siemens arenoje, 26 d. – Šiaulių arenoje, 30 d. – „Cido“ arenoje, 31 d. – „Švyturio arenoje“. Tai pat „Jūratė ir Kastytis“ bus rodoma gruodžio 21 d – Marijampolėje, 22 d. – Alytuje.
