Nuodingi augalai gali pakenkti kartais juos tik palietus arba suvalgius. Dažniausiai nuo augalų nukenčia vaikai, nes jie labiau linkę paliesti, nuskinti, paragauti. Taip pat todėl, kad vaikų odelė yra kelis kartus jautresnė, negu suaugusių žmonių.
Tad vaikučius auginantys tėvai ar juos prižiūrintys seneliai turi akylai stebėti, kad vaikas nekištų į burną jokių augalų ar gėlių. Mat vieni augalai tik nudilgins ar pažeis odą iki pūslių, o kartais augalų toksinai gali sukelti ir mirtį. Patariama mokyti vaikus grožėtis žiedu iš tolo, net ir uostyti nereikia mokyti, nes žiedadulkės gali sukelti alergines reakcijas.
Per metus Europoje dešimtys tūkstančių vaikų patenka į gydymo įstaigas dėl apsinuodijimų augalais. Pas mus tokios statistikos nėra, tačiau medikai turi patarimų, kaip atpažinti apsinuodijusius augalais, ką daryti, jei taip atsitiko.
Ne visi nuodingi augalai žmonėms vienodai pavojingi. Reikalingos tam tikros oro sąlygos, įtakos turi
 |
| J. Kalinsko nuotr. / Dienraštis „15 minučių“/Sosnovskio barščiai |
ir žmogaus jautrumas. Pažeisti odą gali ir šiltnamyje augantys pomidorų stiebai ar lapai, darželio gėlė rūta, narcizai, tujos.
Į ypač nuodingų augalų sąrašą galima įrašyti Sosnovskio barščius. Jų sultys odą gali nudeginti iki trečio nudegimo laipsnio, gali atsiverti žaizdos. Svarbu tai, jog tokie požymiai gali atsirasti ne iš karto, o po dienos ar kelių. Organizmas reaguoja aukšta temperatūra, jaučiamas didelis skausmas.
Kaip elgtis?
Apsinuodijimų kontrolės informacijos biuro (tel. 8 5 2362052) vedėja gydytoja klinikinė toksikologė Laima Gruzdytė sako, jog sulaukiama skambučių dėl apsinuodijimo augalais – vaikai dažniausiai jų suvalgo, o suaugę – sunegaluoja po bandymų gydytis augalų nuovirais. Kambariniai augalai taip pat pridaro bėdų: vaikas paragauja nuplėšto gėlės lapo, skambinama ir dėl naminių augintinių, kai jie nugraužia namų puošmeną. Šeimoms, kuriose auga vaikai, patariama žinoti visų kambarinių augalų pavadinimus. Jei turime prie namų žemės sklypelį, reikia žinoti, kokius dekoratyvinius krūmus ar gėles galima sodinti ir ar jie nesukels jokio pavojaus. Iš nuodingų kambarinių augalų paminėtina difenbachija.
Iš nuodingų kambarinių augalų paminėtina difenbachija. Difenbachijų ląstelėse yra adatėlės pavidalo kalcio oksalato kristalų, kurie kramtant lapus susminga į liežuvį, į gleivinę, sukelia burnos deginimą ir burnos gleivinės sudirgimą. Jei vaikas mažas ar suvalgoma daug, liežuvis gali grėsmingai tinti ir uždaryti kvėpavimo takus, kyla pavojus uždusti. Paprasčiausias patarimas – duoti vaikui čiulpti leduką, kad šaltis neduotų liežuviui tinti. Ir stebėti vaiką – ar jis geria, ar valgo, ar nėra seilėtekio, ar kvėpuoja laisvai. Jei viskas gerai, vaikas galės būti namuose. Jei atsiranda minėti požymiai, skubiai reikia vaiką vežti į priėmimo skyrių.
Žmonės į Apsinuodijimų kontrolės informacijos biurą kreipiasi ir po išvykų į miškus ar parkus. Vaikus ypač traukia raudonos uogos. Toksikologė Laima Gruzdytė prašo, kad žmonės kuo tiksliau galėtų apibūdinti, kaip atrodo uogos, kaip jos auga ant krūmo, kaip išsidėsčiusios, kokie lapai. Tuomet galima nustatyti, kokios tai uogos ir bus aiškiau, ką daryti toliau.
Kokie požymiai?
Vaiko savijauta – svarbus faktorius, sprendžiant apie apsinuodijimo stiprumą. O požymių gali būti labai įvairių. Tai priklauso nuo to, ką augalo nuodai paveikė – odą, akis, burnos gleivinę, ar buvo nurytas. Paminėtini požymiai: peršti lūpos, gomurys, jis gali pradėti tinti. Kartais vaikas gali pradėti vemti ar viduriuoti. Yra augalų, kurie gali sukelti nervų pažeidimus – vaikas gali nesusivokti aplinkoje, svaigti galva, svirduliuoti, išsiplėsti vyzdžiai. Jei tėvams neaišku, ko vaikas paragavo, vertėtų pasikonsultuoti su specialistais, papasakojant vaiko savijautos pokyčius.
Ypatingi atsargumo reikalavimai reikalingi ir gydantis vaistažolėmis. Tai ypač pasakytina apie vaikus. Galima vartoti tik taip, kaip yra patarta gydytojo ar nurodyta ant pakuotės. Nes pavartojus dideles dozes vaistažolių, galvojant, kad žolelė nepakenks, galima vaiką apsargdinti. Pavyzdžiui, reikia būti atsargiems su stipria medetkų arbata, kūdikiams negalima duoti mėtų arbatos. Visos vaistažolių arbatos turi būti duodamos tik taip, kaip rekomenduojama.
Ypač nuodingi augalai
Vilniaus miesto universitetinės ligoninės vaikų intensyviosios terapijos skyriaus gydytoja Goda Cibulskienė sako, jog, apsinuodijus augalais, simptomai gali išaiškėti ne tuoj pat, o praėjus parai ar daugiau. Tai pasakytina apie žalsvąją (blyškiąją) musmirę.
Todėl dažniausiai nepavyksta išgelbėti žmonių, kurie atvyksta pas medikus, kai nuodai jau būna išplitę ir pažeidę gyvybiškai svarbius organus. Gydytoja primena ir grėsmingą nuodą – ricinmedžio sėklas. Ricinmedis – žolinis vienmetis augalas, panašiais lapais į kaštono. Žiedynai taip pat dygliuoti, panašūs į kaštoniukus. Nuodingas visas augalas, ypač sėklos. Yra buvęs toks atvejis Lietuvoje, kai ketverių metų mergaitė suvalgiusi keletą uogų buvo grėsmingai apsinuodijusi, medikai buvo įsitempę ir sunerimę dėl gydymo baigties, tačiau viskas baigėsi sėkme. Medikė sako, jog ricinos aliejuje ricino nėra. Ricinas yra tirpus vandenyje, o ricinos aliejus, spaudžiamas iš tų sėklų, yra riebalas, ricinas jame neištirpęs. Ir tai yra geras vaistas. Apsinuodijimą gali sukelti ir kaštonai (tai ne kaštainiai, kuriuos galima kepti ir valgyti). Jei kambarinės gėlės nulaužus lapą išskiria baltą skystį, reikėtų elgtis atsargiai, kad šio skysčio nepatektų ant odos, į akis.
Jei kambarinės gėlės nulaužus lapą išskiria baltą skystį, reikėtų elgtis atsargiai, kad šio skysčio nepatektų ant odos, į akis. Paprastai šis vadinamasis pienas yra dirginantis ir gali sukelti alergines reakcijas. Tokį skystį išskiria krotonas, monstera, karpažolė, kalėdų žvaigždė (puansetija). Jei odą pažeidė augalo sultys, reikia ilgą laiką plauti po tekančiu maloniu odai vandeniu.
Priešnuodžiai
Gydytoja Goda Cibulskienė sako, jog nuodų yra žymiai daugiau nei priešnuodžių. Tik kai kurie nuodai turi priešnuodžius. Kai yra žinoma, kuo apsinuodyta ir tam nuodui priešnuodis yra, gydymas lengvesnis ir gijimas greitesnis.
Puošiant namus ir aplinką dekoratyviniais krūmais ir gėlėmis, juos tvarkant, ravint ar genint, reikia pasirūpinti, kad ir apranga būtų tinkama: dirbti su pirštinėmis, saugoti odą, neliesti nešvariomis rankomis akių.
