Baronas savo gimtadienį kiekvienais metais mini gegužės 7 dieną, o šiemet tai buvo net 158 kartas, kuris dar ir sutapo su Gyvojo muziejaus sezono atidarymu.
Labiausiai Baroną ir jo svečius nustebino netikėtai pasirodęs Tadas Blinda, kuris rodydamas savo dosnią raizbaininko širdį gimtadienio proga grąžino Baronui karietą. Pastaroji – ypatinga, ir ja buvo važinėta dar 1973 metais filmuojant garsųjį serialą „Tadas Blinda“, o praėjus daugiau nei 40 metų, ir kai atgaivinus legendą 2010-aisiais, buvo kuriamas žiūrimumo rekordus sumušęs „Tadas Blinda. Pradžia“.
Šią ypatingą transporto priemonę, jau tapusią svarbia Lietuvos kino dalimi, perduodant Baronui žodį tarė Algis Matulionis, geriau žinomas kaip Motiejus, Tado Blindos brolis, šiuo metu Lietuvos teatro sąjungos pirmininkas. Jis su nostalgija prisiminė serialą, filmavimo subtilybes ir prisiminė, kad filmuojant scenas Pakruojo dvare, kaip ir įprasta reikėdavo ilgai laukti.
TAIP PAT SKAITYKITE: Algirdas Kaušpėdas, Virgilijus Noreika ir kiti garsūs žmonės atgaivino dvariškos puotos tradiciją
Todėl aktoriai pasikeisdami vykdavo pas vietinį aludarį ir ten pirkdavo keletą kibirų alaus ir jį sudėdavo į karietą, kuri stovėjo dvaro aikštėje, filmavimo aikštelės viduryje. Į ją eidavo vaišintis visi aktoriai. Režisieriui netrukus kilo įtarimų, kad kai kurie aktoriai filmuojant pernelyg linksmi, tad ir pats nuėjo į karietą. Tačiau iš jos išlipęs, jis tik nusišluostė lūpas ir nusišypsojo.
Šią šventinę saulėtą gegužės dieną dvare tikrai netrūko veiksmo: vyko ekskursijos, linksmi ir emocingi pasirodymai, susitikimai, o amatininkai savo dirbtuvėse plušo dar intensyviau – kirpo avis, vėlė vilną, liejo žvakes, žiedė puodus, kalė laimės vinis, kepė duoną ir raugė alų.
Kiekvienas svečias savo rankomis galėjo viską paliesti ir išbandyti. Susirinkusieji buvo kviečiami stebėti Barono gimtadienio proga surengtų žirgų lenktynių, popietę praleisti klausantis užburiančio Dvaro kamerinio ansamblio koncerto ir dieną užbaigti smagiame užstalės spektaklyje „Vestuvės pas Žaldoką“.
Pakruojo dvaras – didžiausia Lietuvoje išlikusi dvaro sodyba su 26 pastatų ansambliu. Čia kiekvieną savaitgalį vyksta Gyvojo muziejaus programa, kurioje atkuriamas XIX a. pab. – XX a. pr. dvaro gyvenimas.
Apsilankantys svečiai čia tampa praeities dvaro gyventojais, iškalbingoje ir kūrybingoje atmosferoje išgyvenantys dvariškus užsiėmimus ir akimirkas. Tapti dvaro gyventojais lankytojai kviečiami kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį nuo 12 iki 18 valandos.
