Šiame interviu Ruslanas kalba apie jo vaidmenį lietuviškojoje LGBT bendruomenėje, klijuojamas etiketes, homofobijos apraiškas ir naujai kuriamą muziką. Šį penktadienį, gruodžio 9 d., R.Kirilkinas surengs gyvo garso pasirodymą viename svarbiausių metų LGBT renginių – kasmetiniame visuomeninės Lietuvos gėjų ir lesbiečių svetainės „Gayline.lt“ narių susitikime – ir klube „Soho“ pristatys savo pirmąsias autorines dainas iš artėjančio naujo albumo.
Ruslanai, penktadienį tavęs laukia svarbus pasirodymas – pristatysi savo pirmąsias autorines dainas. Jaudiniesi?
Niekam ne paslaptis, jog iki šiol mano repertuare daugiausia buvo kitų atlikėjų dainų „koveriai“, todėl nusprendžiau tą pakeisti. Pradėjau jau vasarą, pristatydamas jau savo autorinę dainą „Lietaus ženklai“, kuri vienoje radijo stočių topų viršūnėse sukosi visas aštuoniolika savaičių. Koncerte „Soho“ klube pristatysiu ir daugiau savo autorinių dainų iš netrukus pasirodysiančio naujo muzikinio albumo. Ar jaudinuosi? Gal (šypsosi). Su nekantrumu noriu pamatyti publikos reakciją.
Įvertinkite naują Ruslano dainą:
Ne vienas pasakytų, kad pastaruoju metu tavo vardą žiniasklaidoje labiau sietume su tavo asmeniniu gyvenimu nei su tavo kūrybine veikla?
Aš suprantu, kad jei įsiveliu į gyvenimišką konfliktą, tai ta naujiena bus įdomesnė nei žinia apie naują mano muziką. Tačiau suprantu ir tai, kad žurnalistai rašo tai, ką skaito žmonės. Tai kas čia kaltas? Manau, tai amžina „Ar rašo tai, ką skaito, ar skaito tai, ką rašo?“ tipo diskusija…
Tuomet paklausiu kitaip – ar niekada nesijautei žiniasklaidai įdomus tik dėl savo neslepiamos netradicinės seksualinės orientacijos mūsų „Marijos žemėje“?
Žiniasklaidai tapau įdomus jau debiutavęs su grupe „Omega“ ir hitu „Tu mano mergyte“, kai prisistatydavau sceniniu pseudonimu „Reinis Dzintars“. O dėl mano seksualinės orientacijos… Nesijaučiu reikšminga figūra dėl to, kad nebijau garsiai kalbėti apie savo seksualinę orientaciją ir medalio už tai nenusipelniau, tačiau džiaugiuosi, kad skatinu kitus žmones nebijoti būti savimi.
Ne vienas čia Lietuvoje gyvenantis savo kailiu patiria homofobijos apraiškas, tačiau tokių išsišokimų mažėja. Net mano laimėta byla prieš mane įžeidusį žmogų parodo, jog verta kovoti už savo teises ir, kad esame tikrai demokratiška valstybė, kur gali tikėtis teisingumo.
Ar sutiktum, kad didžioji dalis lietuvių visuomenės LGBT bendruomenę įsivaizduoja, kaip vieną nedalomą monolitą, ir dažnai klijuoja tam tikras etiketes visiems netradicinės seksualinės orientacijos asmenims?
Esu žmogus, kuris nesigina savo padarytų klaidų. Nebijau prisipažinti pasielgęs blogai, kristi veidu į purvą ir vėl pakilti.
Tikrai galiu sutikti tik su tuo faktu, jog televizija ir žiniasklaida apskritai turi labai didelę galią formuoti viešąją nuomonę. Gaila, kad didžioji dalis Lietuvoje gyvenančių intelektualių ir homoseksualių žmonių, turinčių, ką pasakyti ir parodyti „kitą medalio pusę“, bijo neigiamo visuomenės požiūrio.
Todėl ir atrodo, kad visuose medijos kanaluose susirenka tie patys – homoseksualios orientacijos žmonės, kurie spekuliuoja savo seksualumu, žmonės be išsilavinimo ar bet kokių kitų kompetencijų. Televizijos kviečiasi tuos, iš kurių gali pasijuokti. O taip stereotipai tik dar labiau veši. Nežinau, kada tai pasibaigs. Galbūt, kai protingi žmonės nebebijos kalbėti apie LGBT iššūkius atvirai ir garsiai.
Kas trukdo lietuviškosios scenos žvaigždėms aiškiai įvardinti savo palaikymą LGBT bendruomenei?
Sunku vienareikšmiškai atsakyti. Didžioji dalis bijo pakenkti savo populiarumui, nors „už akių“ palaiko ir giria. O kiek tų žvaigždžių aplinkoje ir tarp jų pačių yra homoseksualių asmenų… Gaila dėl jų tokios pozicijos, tačiau juk nepriversi žmogaus „atsiskleisti“ ar išreikšti palaikymą. Tai turi įvykti paties žmogaus iniciatyva.
Dažnai po koncerto žmonės juokaudami manęs paklausia, kodėl aš nesilakuoju nagų ar nesirengiu moteriškais rūbais – štai tau ir suformuoti stereotipai.
Su kokiais stereotipais apie homoseksualius asmenis pats esi susidūręs savo kasdieniame gyvenime?
Dažnai po koncerto žmonės juokaudami manęs paklausia, kodėl aš nesilakuoju nagų ar nesirengiu moteriškais rūbais – štai tau ir suformuoti stereotipai. Manau, kad daugeliui gėjus ar lesbietė asocijuojasi tokie žodžiai, kaip „vulgarumas“, „gašlumas“, „vyriškas-nevyriškas“ ir pan. dalykai. O taip toli gražu nėra! Visi mes – Lietuvos ir pasaulio gyventojai – esame tokie skirtingi, tad kodėl mus reikia bandyti sudėlioti į stereotipų lentynas?
Niekada nemąstei apie emigraciją į valstybę, kurioje tavo šeimos statusas galėtų būti įteisintas oficialiai?
Esu žmogus, kuris nesigina savo padarytų klaidų. Nebijau prisipažinti pasielgęs blogai, kristi veidu į purvą ir vėl pakilti. Net ir gyvenant Marijos žemėje, nuo žmogiškosios prigimties – klysti! – niekur nepabėgsi. Dar nė vienas negimėme su instrukcija, kaip „teisingai“ gyventi. O emigruoti neplanuoju – dar daug gražių dalykų laukia manęs būtent čia, Lietuvoje.
Vienas jų – tavo koncertas gėjų klube „Soho“.
Tai puiki vieta atsipalaiduoti ir galima netgi sutikti ne vieną visuomenėje žinomą žmogų, kuris dar viešai nėra „atsivertęs“. Šis pasirodymas man bus išskirtinis, kadangi turėsiu galimybę pristatyti pirmuosius savo autorinius tropical house stiliaus kūrinius. Dainuosiu „gyvai“ – džiaugiuosi, kad esu vienas iš nedaugelio atlikėjų, kuris gali sau leisti tą daryti. Tad su nekantrumu laukiu šio koncerto ir savo kūrinių premjeros.
„Soho Live“ scenoje pasirodys ne tik Ruslanas Kirilkinas, bet ir Sasha Song bei Audrius Janonis.
