Šiame muziejuje stovi trys mano proprosenelio Jurgučio sodybos pastatai. Tai – didžiausios Žemaitijos sodybos gyvenamasis namas, klėtis ir svirnas iš Maloniškių kaimo, pastatyti 1856–1864 metais. Juose yra mano šeimos baldai, rakandai, indai ir sidabriniai stalo įrankiai. Ši sodyba buvo atimta iš Jurgučių sovietinių okupantų, o Jurgučio sūnus ir dvi dukros 1949 ištremti į Sibirą.
Kai sodybos prireikė muziejui, joje tuo metu gyvenusiems žmonėms buvo pasiūlyta persikelti gyventi į daržinę. Štai kokiais būdais, vagiant ir laužant žmonių likimus, buvo kuriamas šis muziejus.
Kai sodybos prireikė muziejui, joje tuo metu gyvenusiems žmonėms buvo pasiūlyta persikelti gyventi į daržinę. Štai kokiais būdais, vagiant ir laužant žmonių likimus, buvo kuriamas šis muziejus.
Gaila, kad šio muziejaus lankytojai iki dabar neinformuojami kaip, iš ko ir kokiais būdais paimtas muziejuje eksponuojamas turtas (aišku, svarbu pažymėti, jog už šio turto nacionalizavimą sovietmečiu mūsų atkurta Lietuvos Respublika jo teisėtiems paveldėtojams yra išmokėjusi kompensaciją) ir kaip ir kieno jis buvo sukurtas. Gal dėl šios priežasties, nežinodami istorijos, kai kurie komentatoriai apie šią nelaimę Rumšiškėse leidžia sau pasakyti, kad tai jokia bėda, tik keletas trobų sudegė, o jas visada galima atstatyti.
TAIP PAT SKAITYKITE: Policija po festivalio „Granatos Live“ pradėjo iš viso 6 ikiteisminius tyrimus
Tos „trobos“ yra unikalios savo grožiu ir savo istorija ir jokia „atstatyta“ butaforija neatkurs jų dvasios. Todėl šios ekspozicijos saugumas turi būti pats didžiausias prioritetas.
Tai mano asmeninė nuomonė, tačiau aš taip pat nenorėčiau, kad tokiu būdu iš mūsų šeimos (tikėtina, kad ir kitų sodybų istorijos yra panašios) atimtas paveldas būtų naudojamas kaip anoniminė dekoracija įvairiausio plauko pasilinksminimams, siekiant uždirbti kuo didesnį pelną. Šis muziejus turėtų rodyti būtent to laikotarpio Lietuvos istoriją, šviesti savo lankytojus. Šiame muziejuje vykstantys renginiai turi būti organizuojami gerbiant jo savitumą.
Nesvarbu, dėl ko kilo gaisras, dėl įvykusios nelaimės visų pirma yra atsakinga muziejaus administracija, neužtikrinusi tinkamos muziejaus turto apsaugos. Muziejaus vadovai pasamdyti ne verslui daryti, o užtikrinti šios unikalios ekspozicijos apsaugą ir tinkamą pristatymą visuomenei. Jei jie priversti nuomoti muziejų bet kam, nepaisydami saugumo, kad muziejus išgyventų finansiškai, tada atsakingi taip pat yra šio muziejaus savininkai, neužtikrinantys normalaus finansavimo.
Beje, būtų įdomu sužinoti, kokią finansinę ir nefinansinę naudą gavo Rumšiškių muziejus, nemokamai trims dienoms įsileisdamas festivalio dalyvius (paprastas dienos bilietas į muziejų kainuoja 4 eurus, taigi dauginame iš festivalio dalyvių skaičiaus ir gauname ekonominę naudą, muziejaus suteiktą „Granatos live“ festivalio dalyviams). Ar tikrai šis renginys paskatino daugiau žmonių lankytis muziejuje?
Tačiau tikrai neneigiu, kad muziejuose negali vykti renginiai. Kiek man žinoma, Prancūzijoje, Versalio rūmuose ir parke nevyksta reguliarūs roko koncertai, tačiau vyksta daug muzikos, teatro, istorijos atkūrimo ir kitų renginių, kurie atitinka Versalio laikmetį ir dvasią. Visi jie yra įtraukti į oficialias Versalio renginių programas. Nustebčiau sužinojęs, jog Versalio rūmų vadovas uždirbinėja papildomas pajamas savaitgaliais į rūmus įsileisdamas muzikos festivalius, kurių metu keliasdešimt tūkstančių žmonių tris dienas linksminasi ir nevaržomai juda visame muziejuje. Tikėtina, kad į tokias vietas neįsileidžiamos ir techno ar roko muzikos šventės, kur garsas drebintų unikalaus paveldo sienas.
Tuo tarpu tokie renginiai visu tempu vyksta Lietuvos istorinio paveldo šventovėje Trakų pusiasalio pilyje. Apie juos nesužinosime pilį valdančio muziejaus informaciniame tinklalapyje. Tačiau nenustebkite, kai po kelerių metų sužinosite apie eižėjantį ir griūvantį Trakų pilies bokštą. Savo paveldo negerbiančių barbarų pasilinksminimų net ir stipriausi mūrai neatlaikys. Aš ne už draudimus, tačiau viskam turi būti savas laikas ir sava vieta.
Puikaus „Granatos Live“ festivalio organizatoriams patarčiau pasiieškoti tinkamesnės ir saugesnės vietos savo sėkmingam ir geram renginiui. Ne vieta jums Rumšiškėse. Tuo tarpu Rumšiškių muziejui galite padėkoti už prisidėjimą prie festivalio sėkmės geros ir „įdirbtos“ vietos suteikimu paremdami finansiškai. O muziejaus vadovas šią paramą galėtų panaudoti žmonių, kurių namai ten eksponuojami, istorijoms papasakoti.
