Šią savaitę šventėte 30–ąjį jubiliejų. Su kokiomis mintimis pasitinkate sukaktį?
Su labai geromis mintimis. Iš pradžių nežinojau, ar švęsiu jubiliejų. Galiausiai nusprendžiau, kad būtinai reikia paminėti sukaktį – turiu daug gerų draugų, bičiulių. Taip pat ir šeimą pasikviesiu. Pati sukaktis bus Vilniaus mažajame teatre.
Tai nepabėgsite nuo tų sienų, tarp kurių daugiausia laiko praleidžiate...
Tikrai nebėgsiu, nes jos yra jaukios, šiltos. Nėra taip, kad norėtųsi bėgti iš teatro. Priešingai – norisi kuo dažniau ten užeiti.
Neseniai 30–ąjį jubiliejų teatre šventė ir Leonardas Pobedonoscevas.
Tiesą pasakius, ir dar vienas „Kito kampo“ aktorius Mantas Vaitiekūnas 30–ąjį jubiliejų šventė teatre. Greičiausiai taps tradicija trisdešimtmetį Vilniaus mažojo teatro aktoriams minėti teatre.
Sakoma: „Įžengė į ketvirtąją dešimtį.“ Ar negąsdina toks pasakymas?
Tikrai ne, aš ne skaičiais žiūriu į gyvenimo raidą, o etapais. Dabar kaip tik yra toks laikas, kai žinau, ką noriu daryti, kas man patinka. Džiaugiuosi išgyvendamas labai turiningą laiko tarpsnį. Galėčiau pasakyti, kad gyvenime pastaruoju metu apskritai yra atsiradęs pagreitis. Kol kas jo negaliu ir nenoriu sustabdyti. Manau, atsikvėpsiu sausio mėnesį, kada su kolegomis vyksiu slidinėti į kalnus.
Be to, vasarą būtinai susiplanuosiu atostogas, nes praėjusią jų neturėjau. Supratau, kad atostogos yra būtinos.
Daugiau skaitykite žurnale „Ji“.
