Iš „Kaunas 2022“ projekto išaugęs ir savarankišku tapęs „Fluxus festivalis“, kurį dabar įgyvendina Kauno menininkų namai, miesto kūrybiškumo dvasią kaitinti pradėjo kelias dienas prieš savo penktadieninę kulminaciją – fliuksišką kopimą į Parodos kalną. Jau trečiadienį ir ketvirtadienį vyko rimties nusimetimo ritualai: festivalio organizatoriai kvietė į ekskursijas, supažindinančias su vingiuotu Jurgio Mačiūno gyvenimo keliu, fluxus turistinius maršrutus, šokio teatro spektaklius, instaliacijų pristatymus ir performansus, pavertusius Kauno menininkų namus intriguojančia stebuklų ir paslapčių erdve bei kūrybines dirbtuves – nuo atvirukų gamybos iki savojo kostiumo kopimui kūrimo.
„Po festivalio širdyje jaučiame didžiausią dėkingumą visiems kauniečiams bei miesto svečiams, kurie tiki festivalio idėja ir vis sugrįžta – šių metų renginio lankytojų skaičius pranoko visus lūkesčius. Tai rodo, jog „Fluxus festivalis“ Kaune vis dar auga ir yra laukiamas bei reikalingas! – įspūdžiais po renginio dalijasi Kauno menininkų namų direktorė Simona Savickaitė, – Noriu padėkoti didžiulei kūrybinei ir techninei komandoms, kurioms kasmet kyla nemažai iššūkių ruošiantis šiam masiniam ir netikėtam renginiui miesto centre – iš tiesų, niekada negali žinoti, kiek žmonių apsilankys festivalyje, o ir pats miestas yra gyvas organizmas, linkęs paruošti įvairiausių iššūkių, tad turi būti nusiteikęs viskam“.
Į kalną – savaip ir kitaip
Penktadienio vakarą valandai vieną intensyviausių Kauno sankryžų Jurgio Mačiūno aikštėje apleido automobiliai ir užplūdo vienas už kitą kūrybiškesniais kostiumais apsirengusiųjų minia. Negana to, įprastus kelio ženklus šioje atkarpoje pakeitė fluxus ženklai: „Atsirask“, „Skrisk“, „Persikopk“, „Išsijuok“, „Sudrebink“, „Atsimerk“.
Įžanga tapo gyvu šokio pasirodymu papildytos garso ir vaizdo instaliacijos ant Parodos g. 1 esančio namo, kuriame gyveno Jurgis Mačiūnas. Vienam vakarui šis pastatas tapo fliuksiško vyksmo dalimi „Fluxus klinika“, kur milžiniška Daktaro Jurgio galva „kramtė“ ir „virškino“ banalią kasdienybę, o kalno link išleido žaismingai nusiteikusius „mačiūniukus“, minią lydėjusius viso kopimo metu.
Bendruomenėmis, šeimomis ir po vieną, visame atgijusiame kalne skambant Daktaro Jurgio paraginimams ir juokui, kopė netikėčiausi persirengėliai – nuo Trojos arklio ir pripučiamo rožinio baseino flamingo iki vilkolakio ir gyvos 5G personifikacijos. Kiekvienas kostiumas – asmeninio AŠ deklaracija, tam tikros žinutės siuntimas, o gal tiesiog žaidimas, kvailiojimas, akistata su netikėtumu. Todėl kažkas į kalną šlepsėjo apsiavęs plaukmenimis, kažkas tempė lempelėmis puoštame vežime susisodintus vaikus, nešė Ukrainos vėliavą, dar kiti apsitaisė šaltibarščiais ir liepsnojančiu griliumi arba susibūrė į skanduojančią Kauno grupę. Tarp eisenos dalyvių šmirinėjo ryškieji animatoriai „mačiūniukai“ – krutėdami, šokdami, provokuodami, įtraukdami ir uždegdami.
Kaip sakė šių metų festivalio režisierius Tomas Erbrėderis: „Man atrodo, kad fluxus yra kartu ir drąsa: ne kiekvienas išdrįsta tapti kopiančiųjų į Parodos kalną dalimi. Tame yra ir daug autoironijos, kuriai taip pat reikia drąsos – gebėti pasijuokti iš savęs. Tačiau jei vienais metais nuėjęs buvai pasyvus stebėtojas, galbūt kitais jau ateisi su savo fliuksišku kūriniu ir kopsi su kitais fliuksintojais. Nes tai – užkrečiamas dalykas“.
Užkopusiųjų, užšlepsėjusių ir užsikabarojusių kalno viršuje laukė garso, eksperimentinės elektroninės muzikos, lazerių ir specialiųjų efektų pripildytas „Reivo kabinetas“, kuriame Daktaras Jurgis (aktorius Giedrius Arbačiauskas) ir asistentė Žana (aktorius Žanas Varnovas) pasistengė, kad kasdienybę ir nuobodulį ištiktų galų galas, o išrašyto fluxus rimties nusimetimo RECEPTO dalyviams pakaktų iki kitų metų kopimo.
Festivalio organizatorius – „Kauno menininkų namai“, festivalį finansuoja Kauno miesto savivaldybė, festivalį palaiko „Fluxus Labas!“