„Ne kartą girdėjau sakant, kad lietuvis lietuviui užsienyje – vilkas, kad geriau vengti su jais bendrauti ir tuo labiau užmegzti draugystę. Matyt, galiu tik pasidžiaugti, kad mano patirtis, gyvenant Norvegijoje, buvo kur kas malonesnė“, – sako prieš ketverius metus gyventi į Lietuvą grįžusi Augustė Vedrickaitė.
Pragyvenusi ten trejus metus dainininkė grįždama paliko dalį širdies – draugus, kurie gyvenant svečioje šalyje yra labai svarbūs bei reikalingi. Kadangi to artimo ryšio jie nenorėjo pamiršti, antrus metus iš eilės vieni kito išsiilgę susitinka trumpai kelionei kartu.
„Norvegija kažkaip mus visus surišo, praleisdavom nemažai laiko drauge, dalindavomės išgyvenimais bei neretai būdavom ramsčiu vienas kitam. Nesinori taip imt ir viską palikt praeityje, todėl su likusiais ten ieškom progų susitikti. Todėl jau antrus metus iš eilės draugai organizuoja pažintinę-poilsinę kelionę į užsienį. Skamba kiek neįprastai, tačiau visa tai tikra ir labai linksma!“ – 15min pasakojo Augustė.
Praėjusiais metais buvo organizuojama kelionė į Barseloną, tačiau Augustė negalėjo nuvykti. Šiemet atostogų tikslas tapo Portugalija, kurioje jie kiekvieną minutę leido drauge – gyveno viename bute. Kitąmet – jų laukia Gran Kanarija.
„Šiais metais į Porto miestą Portugalijoje susirinko 13 lietuvių ir vienas ispanas, kuris po truputį perpranta lietuvių kultūrą. Surasti visiems tinkamą laiką kelionei nėra taip paprasta, todėl ir pati kelionė netruko ilgai. Smagu tai, kad visi apsigyvenome vienuose apartamentuose miesto centre, todėl organizuoti dienotvarkę buvo kur kas paprasčiau, nei būtų gyvenant atskirai. Tiesa, asmeninio laiko ir erdvės daug neturėjom, tačiau tikslas juk ir buvo sutikti seniai matytus žmones, kuo prasmingiau praleisti laiką drauge ir atšvęsti poros draugų gimtadienius“, – šypsojosi Augustė.
Visgi ne viskas kelionėje taip smagiai klostėsi – dainininkė su širdies draugu Marijumi pramiegojo skrydį...
„Nežinau kokiu būdu, bet žadintuvas buvo išjungtas, telefono garsas taip pat, todėl skambinusių ir mūsų pasigedusių draugų negirdėjom. Ryte pabudus 7:20 supratau, kad vilties spėt jau realiai nėra, nes 7:40 lėktuvas jau kėlė sparnus, tačiau viltis miršta paskutinė. Taksi atvažiavo per 3 minutes, čiupom sukrautas rankines ir tiesiogine prasme bėgom! Automobilis per 4 šviesaforus pravažiavo šviečiant raudonai spalvai, taigi per 15 minučių atsidūrėme oro uoste.
Pakeliui skambinom oro linijų bendrovei prašydami kiek pavėlinti skrydį, skambinom draugams, kurie jau sėdėjo lėktuve, juokais siūlydami daryti bet ką, kad sulaikytų skrydį, tačiau viskas veltui. Nors ir atskubėjom į oro uostą 7:40, patikroje žmonių nebuvo, tačiau teišvydom tuščius, jau uždarytus vartus. Supratau, kad jei vis dar norim nuvykti į Portugaliją, tai reikia padaryti tą pačią dieną, nes 5 dienų atostogos yra per trumpos laukti porą dienų“, – pasakojo A.Vedrickaitė.
Tačiau norint greičiau atvykti pas draugus, teko kaip reikiant paploninti piniginę... „Tačiau kad nebūtų taip apmaudu, pasidarėm šiokią tokią pramogą. Susisiekėm su jau ten keliaujančiais draugais ir pasakėm, kad labai gaila, tačiau susiklosčiusiomis sąlygomis, mes nebeatvyksime. Aišku, ši žinia nebuvo išklausyta labai džiaugsmingai, tačiau vėliau mus, netikėtai tarpdury pasirodžiusius, pasitikusios reakcijos buvo vertos vaidinimo“, – juokėsi ji.
Visgi Augustė orų Portugalijoje tikėjosi šiltesnių – vietiniai sakė, kad dar prieš savaitę jie buvo kur kas geresni. Tačiau nesislepianti saulė vis tiek džiugino – juk Lietuvoje šiuo metu jos beveik nematyti.
„Porto miestas alsuoja kažkokia magija. Viskas, regis, turi savo ypatingą istoriją, nuo apdūlėjusių pastatų sienų, iki tarp siaurų gatvelių išdžiaustytų apatinių drabužių. Gėrėjomės architektūra, vaizdu plaukiant nedideliu laiveliu Duero upės žiotimis, užlipom begales laiptelių pasimėgaut vaizdu nuo Pone D.Maria tilto, ragavom vietinio maisto bei vyno, susipažinom su naktiniu miesto gyvenimu ir tiesiog džiaugėmės vieni kitų draugija. Žinau, kad anaiptol ne viską patyriau ir pamačiau šiame stulbinančio grožio mieste, tačiau juk niekada nevėlu dar sugrįžti“, – įspūdžius pasakojo A.Vedrickaitė.
Kadangi tiesioginių skrydžių iš Porto į Lietuvą nėra, Augustė su Marijumi ir drauge pasinaudojo proga ir vienai parai sustojo Paryžiuje. Dainininkė tikina, kad tos dienos jiems visiškai užteko – spėjo pamatyti svarbiausius miesto objektus.
„Niekada gyvenime dar ten nebuvau, todėl buvo ypač smalsu pamatyti, koks gi yra tas meilės vardu tituluojamas miestas. Spaudžiau rankose turistinį žemėlapį ir norėjau pamatyti visus žymiausius Paryžiaus objektus: Eifelio bokštą, Triumfo arką, Eliziejaus laukus, Luvro muziejų, Baziliką, Paryžiaus katedrą...
Šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad pamatyti Paryžių, kad ir koks jis didelis, per vieną dieną yra įmanoma. Žinoma, vien užsukus į Luvrą, ar nutarus keltis į Eifelio bokštą galima ten sugaišti po dieną, tačiau mūsų tikslas buvo pamatyti nuostabiąją Paryžiaus architektūrą. Suvaikščiojom daugiau nei 24 km, tačiau kiekvienas žingsnis buvo vertas to“, – šypsojosi dainininkė.
Be to, Paryžiuje jie spėjo pajusti tikrą kalėdinę dvasią jaukiose mugėse: „Mums pasisekė, kad Eliziejaus laukuose buvo prasidėjusi kalėdinė mugė, todėl turėjom galimybę paragauti šviežiai iškeptų kanelių, kruasanų bei, žinoma, karšto vyno.“
Augustę nustebino tai, kad vietiniams šaltis buvo nė motais – svarbiausia madingai atrodyti: „Negalėjau atitraukti akių nuo stileivų paryžiečių, kuriems mada svarbiau nei komfortas. Sulaukus vakaro, tikrai nebebuvo šilta, tačiau atrodė, kad šaltis jų visai netrikdo. Plonyčiai paltukai, nuogos kulkšnys, šaliku nepridengti kaklai... Mane nupurtydavo vien į juos pažiūrėjus. Žinoma, tiek vyrai, tiek moterys rengiasi nepriekaištingai, lyg ką tik nužengę nuo podiumo, tačiau aš niekaip negalėčiau savęs įsivaizduoti jų vietoje.“
Nors romantikos trise buvo mažokai, tačiau Augustė jau turi minčių apie grįžimą. „Neabejoju, kad dar ateis tas laikas, kai ten nuvyksiu pabūti kur kas ilgiau, galbūt pavasarį, kai bunda ne tik gamta, bet ir širdys, o tada ir potyrių atsivešiu kur kas spalvingesnių bei įvairesnių“, – 15min pasakojo Augustė Vedrickaitė.
