Režisieriaus Romo Zabarausko juostoje „Streikas“ (angl. „We will riot“) vaidinusi mergina patikina, kad nepaisant aplinkui zujančių kamerų, režisierių ir prodiuserių, tarp televizijos ir kino – nieko bendro.
Ar aš norėčiau po projekto dirbti televizijoje? Paklauskite manęs to po trijų mėnesių.
„Tarp šių dalykų yra labai didelis skirtumas. Kine aš visą laiką jaučiu mažą ir intymią erdvę, komandą, grupę žmonių... Ji ilgainiui ima funkcionuoti kaip šeima, todėl tai yra jauku. Televizijoje yra šiek tiek kitaip, labiau atvira, vieša.... Filme kamera yra nebylus liudininkas, šnipas, o televizijoje – atviras stebėtojas, žmogus. Taigi, pats kameros principas skiriasi“, – portalui Žmonės.lt paaiškino Beata.
Kaip gi niekada nieko bendro su televizija neturėjusi aktorė vertina savo debiutą? Juk niekam dar nepavyko išsiaiškinti ar pakartoti Jurgitos Jurkutės fenomeno. Tačiau netikėtai (net pačiai sau – aut.past.) į šį katilą įkritusi mergina tikina, kad kol kas savo pasirodymo ji negalinti blaiviai įvertinti.
„Aš tikrai nedrįsčiau vertinti savo debiuto. Turiu tikrai apie daug ką pagalvoti. Po pirmos laidos, gal drąsos ir neįgavau, bet kažką tikrai įgavau arba tikrai įgausiu. Tai vis tik yra patirtis. Kad ir kokia ji bebūtų – gėdinga, nevykusi, sėkminga – ji vis tiek kažką naujo palieka manyje. Manau, atradau kažkokias naujas savybes", – tikino ji.
Dar gerokai prieš „Auksinio balso“ filmavimą per žiniasklaidą nuvilnijo žinia, kad Andrius Rožickas – antrasis laidos vedėjas, Beatos partneris – merginą atrado internete. O jei konkrečiau, režisieriaus Tado Vidmanto internetinėje laidoje „Važiavimai“. Pamatęs šią laidą A.Rožickas, anot Beatos, buvo sužavėtas aktorės nuoširdumu ir būtent dėl jo ją ir pasirinko.
 |
| Luko Balandžio nuotr./Laurynas Šeškus ir Beata Tiškevič |
„Tiesa pasakius, aš tiksliai nežinau dėl ko. Jis man sakė dėl nuoširdumo Man atrodo, kad tai yra svarbu. Tik tiek galėčiau pasakyti“, – kuklinosi ji.
Po pirmosios laidos televizijos naujokė tikino dar nežinanti, ar tai tikrai – jos svajonių darbas bei kiek ilgai jame ji norinti užsibūti. Mat tiek daug emocijų, naujų potyrių ir naujų galimybių. Tačiau džiaugėsi atradusi dalykus, kuriuos mielai savyje pakoreguotų.
„Ar aš norėčiau po projekto dirbti televizijoje? Paklauskite manęs to po trijų mėnesių, – kiek sumišusi ir akivaizdžiai nuo naujų potyrių dar neatsigavusi tvirtino ji. – Žinoma, aš atradau savo kampus, kuriuos vis dar reikia nugludinti. Be to, aš neklausau tokios muzikos namuose. Tikrai! O labiausiai nustebau, kad mane ji paveikė ir aš nuoširdžiai palaikiau kiekvieną dalyvavusį dainininką.“
