Neapsikentęs per mažo darbų kiekio ir per menko įvertinimo už juos, vyras ryžosi laimės ieškoti tolimoje šalyje.
„Tą kraštą prisijaukinau jau seniau – man ten labai patinka. Per šį pusmetį mano nuomonė apie Dubajų tik gerėja. Tai, kad esu baltasis iš Europos, vietiniams labai imponuoja, jie įsitikinę, kad mes viską mokame, – su šypsena pasakojo makiažo kūrėjas, neslėpdamas, kad laukia grįžimo į musulmonišką kraštą. – Dabar labai noriu grįžti ten, nes tuoj baigsis ramadanas ir prasidės darbai, įvairios fotosesijos, mados savaitė. Mes jau deriname su fotografais ir dizaineriais susitikimų laikus.“
Tai, kad esu baltasis iš Europos, vietiniams labai imponuoja, jie įsitikinę, kad mes viską mokame.„Aš ten dar visai naujokėlis. Juk visada, kai nuvažiuoji į kitą šalį, niekam tavęs nereikia. Mėnesį rašiau, siuntinėjau savo darbų nuotraukas įvairioms agentūroms, fotografams. Vėliau susipažinau su vienu fotografu, po to – su kitu, tas rekomendavo mane dar kitiems ir taip prasidėjo... – savo istoriją atskleidė vizažistas, stebėdamasis kiek kitokiais nei Lietuvoje komunikavimo būdais. – Ten labai svarbus komunikacijos įrankis yra „Facebookas“, nes man beveik niekas neskambina – visi susiranda mane per „Facebooką“.
Lietuvių turima nuomonė apie Dubajų yra klaidinga
„Pastebėjau, kad žmonės galvoja, jog Niujorkas mados pasaulyje – labai gerai, o Dubajus – jau neaišku. Kai ten išvažiavau, sulaukiau daug užuojautos iš Lietuvos, maždaug „vargšelis... išvažiavo, smėlį ten valgo...“ – prisiminė savo srities profesionalas. – Iš tiesų Dubajuje mada yra labai aukšto lygio. Leidžiama daug tarptautinės spaudos anglų kalba, o papuošalų ar drabužių firmos dažnai rengia profesionalias fotosesijas. Pavyzdžiui, aš dirbu su „Chloe“ mados namais, darančiais rimtas fotosesijas katalogams, kurie skirti tik pranešti klientams apie nuolaidas... Be to, ten – visai kiti pinigai ir biudžetai.“
Mačiau daug Lietuvoje tų, kurie eina per vakarėlius, fotografuojasi, bet nuo to jų verslas negerėja. Aš ten dirbu ir rodau, kad esu geras, o ne sėdžiu namie ir visiems sakau, kad esu geriausias.Finansinė pusė buvo tik viena priežasčių, kodėl A.Juodiškis ryžosi palikti tėvynę.
„Lietuvoje man trūko darbo, jaučiau, kad neišnaudoju savęs, o ten jaučiuosi savo vietoje. Nieko blogo prieš Lietuvą neturiu, bet kai tu pradirbi 10 metų ir turi daryti 70 proc. nuolaidą, nes kitaip „paimsim kitą“, tai kam tada stengtis ir pirkti kokybiškas priemones? Jeigu aš noriu šepetėlio, kuris kainuoja 250 eurų, bet yra labai geras, kodėl po to turiu dirbti už dyką?“ – retoriškai klausė vizažistas.
Trumpam sugrįžęs į gimtinę, Aurimas pajuto didelį skirtumą tarp gyvenimo tempo čia ir ten.
„Man dabar čia per ramu – mašinos važiuoja lėtai, gyvenimo tempas lėtas, kasininkės ilgai skaičiuoja grąžą... Dubajuje gyvena trys milijonai žmonių, ten viskas vyksta greitai, parduotuvėse vienas pardavėjas įmuša prekes, kitas sudeda – jaučiasi didelis tempas, o tas greitis mane įkrauna, – tikino mados industrijos atstovas. – Aš to ir išvažiavau į užsienį – kad būtų daug darbo, įtemptas grafikas ir aš tikrai turėčiau ką veikti.“
Žinomas vyras neapsimetinėjo, kad Dubajuje kiekvieną dieną turi darbų ir jau yra visų graibstomas, tačiau įžvelgia daug perspektyvų.
„Mačiau daug Lietuvoje tų, kurie eina per vakarėlius, fotografuojasi, bet nuo to jų verslas negerėja. Aš ten dirbu ir rodau, kad esu geras, o ne sėdžiu namie ir visiems sakau, kad esu geriausias. Geriau tyliai dirbti savo darbus, negu šnekėti, kiek daug galėtum padaryti...“ – įsitikinęs A.Juodiškis, jau laukiantis kelionės atgal į Dubajų, kur jo laukia nauji darbai.
