Tris vaikus auginančiai ukrainietei Olenai Ivanas buvo pirmasis, itin lauktas vaikas. Tarsi nujausdama, kad kažkas gali būti ne taip, mama dar būdama nėščia pasiryžo daugybei tyrimų ir konsultacijų, tačiau atsakymai visuomet būdavo tik teigiami.
Pirmosios bėdos užklupo tik Ivanui gimus – vaikas susirgo naujagimių gelta, o kai jam suėjo kiek daugiau nei vieneri, jis patyrė epilepsijos priepuolį. Po to vaikas kardinaliai pasikeitė – Ivanas prarado socialinius įgūdžius, nebegebėjo ištarti pirmųjų išmoktų žodžių. Taip pat sutriko ir jo miegas – per parą vaikas pamiegodavo vos kelias valandas.
„Vienu metu Ivanas atsisakė bet kokio maisto, išskyrus pieną, ir vienintelis dalykas, kurį jis darė – sėdėjo kampe nulenkęs galvą, šypsojosi ir tarp pirštų sukiojo pagaliukus. Bet kokie bandymai atitraukti jo dėmesį nuo dirgiklių sukeldavo stiprius protestus, po kurių jis išsekdavo“, – pasakoja berniuko mama Olena.
Vaiką apžiūrėjus psichiatrams, šeima netrukus išgirdo diagnozę. Ivanui nustatytas bendras neurologinis raidos sutrikimas (autizmo spektro sutrikimas) su kokybiniais socialinės sąveikos, bendravimo, stereotipinio elgesio sutrikimais, pirmojo ir antrojo laipsnio ekspresyvios ir receptyvios kalbos sutrikimais, įgimtais trūkumais, atitinkančiais vidutinį protinį atsilikimą, taip pat dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas.
Tai lėmė, jog jei kažkas Ivano kasdienybėje įvykdavo ne taip, kaip jis tą įsivaizduodavo, jo elgesys tapdavo neprognozuojamas. Pasitaikydavo ir tokių dienų, kai šeima nė negalėdavo išeiti nusipirkti maisto produktų, mat vaikas nepajėgdavo išeiti iš buto. Taip pat jis tapo tiesiogiai priklausomas nuo kitų žmonių.
„Būdamas penkerių metų, jis visiškai nekalbėjo – nė negalėjo pats pasiimti stiklinės vandens, viską darė mano rankomis“, – pasakoja mama.
Laikui bėgant, vaikas prie kai ko prisitaikė – išmoko pats apsirengti, pavalgyti. Tačiau kai kurios jo baimės iki šiol stipriai kenkia jo sveikatai.
„Vania labai bijo gydytis dantis, atlikti kraujo tyrimus, o pastaruosius dvejus metus ir atlikti ultragarso tyrimą. Atrodo paprasti ir nereikšmingi dalykai, bet jie gali kainuoti jam gyvybę“, – sako Olesia.
Tiesa, iki 2013 metų Ivanas nemažai jam reikalingos pagalbos sulaukdavo Ukrainoje. Tačiau kai 2014 metais Rusija įsiveržė į Ukrainą, viskas pasikeitė.
„Mano vyras, kad mus apgintų, kaip savanoris įstojo į „Azovo“ pulką. Jo karininko atlyginimo neužteko Vanios reabilitacijoms, dažnai užtekdavo tik pragyvenimui. Nuo tada aš tapau vieninteliu žmogumi, per kurį jis galėjo bendrauti su išoriniu pasauliu ir apie jį sužinoti“, – jaudulio neslepia O.Timonina.
Viską apsunkino ir pandemija, o šių metų vasario 24-ąją, kai prasidėjo karas, šeimos gyvenimas dar kartą apsivertė. Atėjus metui nuo karo siaubo slėptis rūsyje, viskas tapo ir dar sunkiau.
„Vania nebegalėjo susidoroti su savo nerimu. Jis nustojo valgyti ir jo sveikata kasdien smarkiai blogėjo. Teko priimti sprendimą evakuotis“, – lemtingą dieną prisimena mama, kuri šiuo metu su trimis vaikais gyvena Panevėžyje, Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namuose.
Jau ne vienerius metus Ivanas negauna jokios specialios reabilitacijos, kuri būtina autizmu sergančiam vaikui. Be to, būtina ištirti sūnaus būklę.
„Jau dvejus metus jo virškinimo trakto būklė nuolat blogėja ir aš nieko negaliu padaryti. Suprantu, kad galiu išsigalvoti, bet esu mačiusi daugybę pavyzdžių, kai autizmu sergantys žmonės miršta nuo laiku nediagnozuotų paprasčiausių ligų“, – sako ji.
Prie šviesesnės Ivano ateities gali prisidėti kiekvienas. „Išsipildymo akcija“ bendradarbiauja su aukojimo internetu portalu aukok.lt, telekomunikacijų operatoriumi TCG, operatoriais Bitė, Tele2 ir Telia. Skambinti ar rašyti trumpąsias SMS žinutes ir paaukoti galite šiais numeriais:
1891 – 3 EUR;
1892 – 5 EUR;
1893 – 10 EUR.
Visa paaukota suma keliauja į „Išsipildymo akcijos“ sąskaitą – akcijos partneriai netaiko jokių kitų mokesčių.
