Knygos viršelis |
Portalas Žmonės.lt pradeda straipsnių ciklą „Azijos dvasia“, kuriuose bus pasakojama apie Anusauskų keliones, pateikiamos knygos apie Aziją ištraukos. Skaitytojai taip pat turės išskirtinę galimybę portale Žmonės.lt pamatyti fotografijose įamžintus tolimus ir viliojančius vaizdus bei laimėti puikius albumus „Azijos dvasia“.
DĖMESIO! Šios savaitės klausimas: kokio miesto nuotrauka yra ant knygos-fotoalbumo „Azijos dvasia“ viršelio? Atsakymų Jurga ir Ričardas Anusauskai lauks Vilniaus knygų mugėje, parodų centre LITEXPO. Savo atsakymo variantą turite pateikti nuo ketvirtadienio iki sekmadienio 15 valandos. Fotomenininkų stendas įsikūręs 3 salėje. Laimingajam, kuris paaiškės burtų keliu, bus įteiktas fotoalbumas.
„Tikiu, kad šis albumas ne tik suteiks žmonėms galimybę pasigrožėti kitų kultūrų sukurtu palikimu, nuostabia gamta, retais gyvūnais, bet ir atkreips dėmesį į tai, kaip šie dalykai globalėjančiame pasaulyje yra pažeidžiami ir kaip svarbu dvasinį ir vizualinį lobyną išsaugoti ateities kartoms. Tai priklauso nuo mūsų visų“, – apie jau trečiąją knygą sakė J.Anusauskienė.
Ji taip pat atskleidė, kurie šios knygos veikėjai yra tikrieji jos favoritai. „Džiaugiuosi visomis savo fotografijomis, kurios buvo atrinktos į šį albumą, tačiau žuvis įmantriu būdu gaudantys kormoranai Li upėje Kinijoje, nuostabiosios pliušinės pandos, Dongchuai terasos ir, aišku, riestanosės beždžionės yra mano favoritai“, – neslėpė praėjusiais metais LNK šokių projekte dalyvavusi ir puikiai jame pasirodžiusi fotomenininkė.
Savitą kultūrą išsaugojęs žemynas
Knygos „Azijos dvasia“ tekstų autorius R.Šalna teigia, kad pažinti kultūrinį Azijos šalių paveldą – gali prireikti viso gyvenimo. „Mūsų planetoje nėra kito tokio žemyno, kuriame per tūkstančius metų susiformuotų tiek daug skirtingų kultūrų, būtų vartojama tūkstančiai įvairių kalbų, o religijos įtaka vis dar būtų tokia svarbi žmonių gyvenimui“, – įsitikinęs geografas.
Pasak jo, Rytų, Pietryčių ir Pietų Azijos šalys išgyvena sparčių permainų laikotarpį. Keičiasi aplinka, kinta požiūris į vertybes, siekiama „aukštesnio” materialių poreikių tenkinimo gerovės lygio. „Tūkstančius metų puoselėtos tradicijos per trumpą laiką tampa nepatrauklios, jaunoji karta skuba į miestus, taip prarandamas tradicijų perdavimo iš kartos į kartą tęstinumas. Nors neišvengiama permainų, kurios yra šiuolaikinės civilizacijos moto ir natūrali tenykščių žmonių teisė gyventi geriau, Azijoje išlieka savita kultūrinė aplinka“, – apie Azijos išgyvenamus pokyčius pasakojo R.Šalna.