Naujametis vakarėlis, kuriame linksminosi ir Aaronas Perezas su 16-mete drauge, vyko Kauno naktiniame klube „Agentūra“. Įėjimas į vakarėlį asmeniui kainavo 100 eurų, į kainą buvo įskaičiuoti užkandžiai ir gėrimai.
Kai vakarėlio nuotraukos, kuriose įamžinta ir ši pora, pasirodė viešumoje, socialiniuose tinkluose tučtuojau kilo diskusijų audra. Kodėl nepilnametė mergina buvo įleista į naktinį klubą? Ar 28-erių vyrui galima puoselėti romantiškus santykius su mergina, kuriai – 16? (Teigiama, kad merginos mama šiems santykiams pritaria – red.)
Atsakomybė tenka tėvams
15min susisiekė su Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyresniuoju patarėju Egidijumi Meilumi. Jis paaiškino, kaip pilnamečių ir nepilnamečių asmenų santykius reglamentuoja šalies įstatymai.
„Bendrauti, komunikuoti yra viena iš žmogaus teisių ir laisvių. Tarpusavyje bendraujame laikydamiesi visuotinai priimtų etikos, moralės bei kitų taisyklių. Įstatymai tokius santykius riboja ir (ar) draudžia, atsižvelgiant į tam tikras situacijas (pavyzdžiui, laisvės atėmimo vietose esančių asmenų teisė bendrauti ar tėvų bendravimo su vaikais tvarka nutraukus santuoką ir nustačius vaikų gyvenamąją vietą, ir kitas). Kalbėdami apie bendravimą tarp pilnamečio asmens ir nepilnamečio asmens, dažnai galime turėti omenyje santykius bei tam tikras ribas, kurias peržengus taikoma baudžiamoji atsakomybė“, – 15min sakė E.Meilus.
Specialistas primena, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXI skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“ nustatyta baudžiamoji atsakomybė už seksualinę prievartą, jaunesnio negu 16 metų asmens viliojimą, jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimą ir panašiai.
„Pažymėtina, kad pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu 16 metų asmeniu, jeigu nebuvo seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 5 metų. Tačiau nurodyti veiksmai nelaikomi nusikaltimu, jeigu tarp veiksmų dalyvių nėra didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo“, – aiškina E.Meilus, remdamasis Baudžiamojo kodekso 1511 straipsniu.
Pirmiausia tėvai yra atsakingi už vaiko priežiūrą ir auklėjimą, būdami rūpestingi ir pareigingi, privalo domėtis, kokia viešąja informacija naudojasi vaikai, kur jų vaikas lankosi, su kuo bendrauja ir taip toliau.
Anot jo, Vaiko teisių konvencijoje ir vaiko teisių pagrindų įstatyme įtvirtinta principinė vaiko teisių apsaugos nuostata, numatanti, kad būtent tėvai privalo užtikrinti vaikų teises ir teisėtus interesus.
„Tėvai turi pareigą auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos ir panašiai. Kadangi pirmiausia tėvai yra atsakingi už vaiko priežiūrą ir auklėjimą, būdami rūpestingi ir pareigingi, privalo domėtis, kokia viešąja informacija naudojasi vaikai, kur jų vaikas lankosi, su kuo bendrauja ir taip toliau. Tėvai turi prisiimti atsakomybę už tokių santykių palaikymą, pritarimą“, – sakė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyresnysis patarėjas.
E.Meilus priduria: „Manytina, kad pilnamečio vyro ir nepilnametės santykiai visuomet kels daugiau klausimų ir vargu, ar tokius santykius galime laikyti atitinkančius geros moralės ir geriausių vaiko interesų užtikrinimo principus. Toks tėvų požiūris vertintinas kaip neatsakingumas ir sąlygų geriausių vaiko interesų pažeidimui sudarymu. Taip pat gali būti kalbama apie tėvų atsakomybę, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes bei situaciją, vertinant situaciją tėvų valdžios savo vaikų atžvilgiu įgyvendinimo aspektu.“
Į klubą gal ir galima, bet gerti – ne
Viešumoje pasirodžius A.Perezo ir jo širdies draugės nuotraukoms iš naujamečio vakarėlio ne vienam kilo klausimas, kaip mergina išvis pateko į naktinį klubą. Be to, ar galėjo ji ten vartoti alkoholinių gėrimų?
Ar galima nepilnamečiams eiti į naktinį klubą, ar ne, anot E.Meilaus, tikslaus atsakymo nėra: „Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės aktai nenustato vienareikšmiško draudimo nepilnamečiams lankytis naktiniuose klubuose bei kituose renginiuose. Nepilnamečių patekimas į renginius ribojamas viešosios informacijos sklaidos aspektu (pvz., kai nurodoma, kokiai amžiaus grupei skirtas renginys – red.).“
O dėl alkoholio vartojimo – jokių išlygų.
Nepilnamečiams draudžiama ne tik parduoti, bet ir vartoti, turėti alkoholio.
„Pagal galiojančio Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, nepilnamečiams draudžiama ne tik parduoti, bet ir vartoti, turėti alkoholio“, – sako E.Meilus.
O jeigu, pavyzdžiui, mama ragauti alkoholio leidžia? „Joks tėvų leidimas vartoti, turėti alkoholį nėra galiojantis. Toks „leidimas“ prieštarauja įstatymams ir neatleidžia nuo teisės aktuose nustatytos atsakomybė. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 76 straipsnyje nustatyta atsakomybė už alkoholinių gėrimų nupirkimą ar kitokį perdavimą nepilnamečiams, o 485 straipsnis nustato atsakomybę už alkoholinių gėrimų vartojimą ar turėjimą jaunesnių negu 18 metų asmenų“, – aiškina specialistas.
