Kasmet balandžio 7-ąją paliečiama vis kita aktuali sveikatos tema. 2009-ųjų Pasaulinės sveikatos dienos šūkis – „Gelbėkime gyvybes. Užtikrinkime ligoninių saugumą ekstremaliose situacijose“.
Nors Lietuvoje nei žemės drebėjimų ar cunamių nesitikima, tačiau civilinės saugos tarnybos nurodo, kad dažniausiai pasikartojantys pavojingi hidrometeorologiniai reiškiniai mūsų šalyje yra stiprus vėjas, lijundra, liūtys, smarkus snygis, smarki pūga, smarkus apšalas, smarkus speigas, potvyniai, tirštas rūkas, miškų bei durpynų gaisrai ir pan.
Šių metų šūkiu stengiamasi pabrėžiama, kad kilus nelaimei ar įvykus ekstremaliai situacijai, daug gyvybių gali būti prarandama arba išgelbėjama iškart po jos. Žmonės tikisi, kad tokiu atveju sveikatos infrastruktūra reaguos greitai ir efektyviai. Sveikatos institucijos tampa gelbėjimosi virve bei pagrindine parama nukentėjusiems, teigiama Kauno apskrities visuomenės sveikatos ugdymo centro pranešime spaudai.
Didelės avarijos ar nelaimės tampa tikra tragedija, kai apvilia sveikatos infrastruktūra: kai griūva ligoninės arba jų funkcijos paralyžiuojamos. Taip prarandamos gyvybės, kurioms reikia skubios pagalbos. Net ir kasdieninės sveikatos priežiūros įstaigų veiklos sutrikdymai gali baigtis pacientų mirtimis.
„Iš anksto planuoti yra protinga. Katastrofų ir nelaimių pasaulyje vis daugėja. Ši tendencija tikrai tęsis dėl urbanizacijos, kuri sutelkia žmones nesaugiuose miestuose bei dėl klimato kaitos, kurios eigoje gamtinės nelaimės tampa vis pavojingesnės. Mums reikia užbėgti už akių gamtos katastrofoms ir avarijoms didėjančiame skaičiuje teritorijų, kuriose galimos šios nelaimės“, – teigia PSO generalinė direktorė Dr. Margaret Chan, PSO išplatintame pranešime.
Jungtinių Tautų Tarptautinės nelaimių sumažinimo strategijos (UNISDR) duomenimis, 2008 metais, kilo 321 gamtinė nelaimė, kurioje žuvo 235 816 žmonės – tai yra keturis kart daugiau, nei vidutiniškai per septynis pastaruosius metus. Šis skaičius pernai drastiškai išaugo dėl dviejų įvykių – ciklono Nargis nusinešusio138 366 žmogaus gyvybes Mianmare (Burma) ir galingo žemės drebėjimo pietvakarių Kinijos Sichuano provincijoje, kur žuvo 87 476 žmonės.
Europos regione gamtinių nelaimių taip pat daugėja ir jos darosi vis skaudesnės. 1990–2008, virš 47 milijonų žmonių šiame regione nukentėjo nuo potvynių, ekstremalių temperatūros pokyčių, sausros, miško gaisrų, žemės drebėjimų, nelaimingų atsitikimų bei žemės poslinkių (nuošliaužų, uolų nuolaužų ir pan.) bei audrų. Ekonominė šių įvykių žala siekia 641 trilijoną litų.
Nors Lietuvoje nei žemės drebėjimų ar cunamių nesitikima, tačiau civilinės saugos tarnybos nurodo, kad dažniausiai pasikartojantys pavojingi hidrometeorologiniai reiškiniai mūsų šalyje yra stiprus vėjas, lijundra, liūtys, smarkus snygis, smarki pūga, smarkus apšalas, smarkus speigas, potvyniai, tirštas rūkas, miškų bei durpynų gaisrai ir pan. Taip pat galimas radioaktyvus užteršimas, cheminės avarijos, gaisrai, sprogimai, teroristų išpuoliai, epidemijos bei avarijos komunalinėse sistemose. Civilinės saugos tarnybos jau pradėjo ruoštis 2011 metais šešiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose vyksiančiam Europos krepšinio čempionatui. Spėjama, kad šio renginio metu gali padidėti tarptautinio terorizmo rizika.
Kauno miestui itin aktualus katastrofinis užtvindymas. Jis gali įvykti sugriuvus Kauno hidroelektrinės užtvankai. Tai gali atsitikti dėl diversinių grupių veiksmų arba dėl tiesioginio galingo sprogstamojo užtaiso pataikymo. Tačiau, laimei, tikimybė, kad hidroelektrinė sugriūtų dėl gamtos reiškinių poveikio – maža.
PSO skatina gerosios patirties pritaikymą didinant ligoninių saugumą ekstremalių situacijų atveju. Be patikimų konstrukcijų, geras planavimas ir ekstremalių situacijų pratybos, gali prisidėti vykdant būtinas sveikatos apsaugos funkcijas. Patikimos priemonės varijuoja nuo išankstinio perspėjimo sistemų iki paprasto ligoninės saugumo įvertinimo, nuo įrangos ir atsargų apsaugos iki darbuotojų paruošimo susidoroti su dideliais nuketėjusiųjų srautais bei sugebėjimo pasinaudoti infekcijų kontroliavimo priemonėmis.
Kauno apskrities visuomenės sveikatos ugdymo centras minėdamas Pasaulinę sveikatos dieną ragina asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigas, politikus, valstybės tarnautojus, žurnalistus bei Kauno apskrities gyventojus, nepaisant ekonominių sunkumų, skirti daugiau dėmesio prevencinių priemonių įgyvendinimui Kauno apskrities sveikatos įstaigose.
