„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Baleto mokytoja Neli Beliakaitė: „Amerikoje talentingų žmonių daug, todėl karjerą lemia nebe talentas, o pažintys“

Buvo laikas, kai ji pasirinko Ameriką. Ir sako dėl to nė kiek nesigailinti. Dabar buvusi balerina, baleto mokytoja Neli Beliakaitė sukasi tarp dviejų miestų – Vilniaus ir Vašingtono. Štai taip jos likimą pakoregavo meilė – savo vyrą Vytą Brusoką ji sutiko Lietuvoje.
Neli Beliakaitė
Neli Beliakaitė / Tomo Adomavičiaus/„Laima“ nuotr.

„Norėjau, kad vyras būtų lietuvis, norėjau, kad mūsų vaikai turėtų lietuvius senelius, kad jie mokėtų lietuvių kalbą“, – žavingai šypsosi jau beveik penkiolika metų JAV gyvenanti moteris, apie kurios karjerą rašė garsiausi šios šalies leidiniai: „The New York Times“, „The Washington Post“, ir kurios pavardė spektaklių programose puikavosi šalia žymiausių, pasaulyje pripažintų moderniojo šokio choreografų pavardžių.

Neli, šokote garsiausiose Amerikos baleto trupėse – „The Sacramento Ballet“, Tony Powello trupėje, „Los Angeles Ballet“. Dabar tuo galite didžiuotis, o juk buvo laikas, kai kažkas jums pradarė duris. Jungtinėse Amerikos Valstijose atsidūrėte 1998-aisiais. Kokia buvo pradžia?

Sunki (šypsosi). Nors Lietuvoje turėjau vaidmenų, karjera man sekėsi, tačiau norėjau daugiau: pati pamatyti, patirti, pašokti modernųjį šokį. Jau buvau gavusi keletą pasiūlymų iš mažų rusų baleto trupių Amerikoje, turėjau dešimt metų galiojančią vizą ir pažįstamų, kurie žadėjo manimi pasirūpinti. Valstijos traukė, juk ten – visko laboratorija. Kiekvienam suteikiama galimybė atrasti save, išplėsti suvokimo ribas ir išsiveržti iš klasikinio šokio kanonų, kurie dažną menininką varžo.

Galima įsivaizduoti: atvyksta perkarusi, nedidukė baleto šokėja iš Lietuvos ir jai atsiveria begalinio didumo šalis. Iš kur tiek drąsos?

Aš neturėjau baimių. Prisimenu lėkimą pirmaisiais metais: čia pašoki, iš vienos trupės – į kitą, ten su kuo nors susipažįsti, tas pasiūlo pašokti, parodai savo gyvenimo aprašymą, žiūrėk, kitas siūlo meistriškumo pamokas vesti. Dieve, galvojau, man tik devyniolika, o jau – meistriškumo pamokos!

Nejau visada rankinėje nešiodavotės gyvenimo aprašymą?

Visada (šypsosi). Buvo laikas, kai šokau trijose trupėse iškart ir dar turėjau pamokų.

Be abejo, tai, kad svetimoje šalyje gauni pasiūlymų, suteikia pasitikėjimo. Prisipažinkite, ar buvote pasirengusi amerikiečių namuose plauti grindis, jei kartais nebūtų buvę kur šokti?

Kai skridau į Ameriką, galvojau tik apie baletą. Žinojau: ne visada ir ne visiems pavyksta. Jei ką, juk galėčiau dirbti padavėja – Amerikoje padavėjai visai gerai gyvena. Kartu ieškočiau darbo pagal profesiją. Laimė, neprireikė...

O kaip buitis? Juk reikėjo rasti namus, kur pasidėti daiktus, kur nakvoti?

Padėjo pažįstami. Nebūčiau jų turėjusi, vargu, ar būčiau buvusi tokia drąsi.

Neli, per šitiek metų, tikriausiai, patyrėte, ar Amerika – iš tiesų didelių galimybių šalis?

Amerikai, kaip ir visoms kitoms šalims, reikia talentingų, originalių idėjų turinčių žmonių. Bet politikos yra ir čia, nes talentingų vienoje vietoje – daug, karjerą lemia nebe talentas, o pažintys. Pamenu, kai pradėjau šokti, kartu su manimi šoko viena rusė. Aukšta, charizmatiška, nuostabios pėdos... Ir Sankt Peterburgo mokykla puiki. Niekaip negalėjome suprasti, kodėl jos nepriima į Amerikos baleto teatrą. Dabar ji – to teatro solistė, bet pradžia buvo tokia pat sunki, kaip ir man.

Daugelis atvykėlių jaučia senbuvių šaltuką: o ko tu čia? Gal nori iš manęs darbą atimti? Esu ne kartą girdėjusi šnabždesių už nugaros. Tačiau Amerikoje – visi atvykėliai. Ir lietuviai turi tokias pat teises, kaip kiti.

Visą Laisvės Radzevičienės interviu su Neli Beliakaite skaitykite rugpjūčio mėnesio žurnale „Laima“.

 

Žurnalo viršelis/„Laimos“ rugpjūčio mėnesio numeris
Žurnalo viršelis/„Laimos“ rugpjūčio mėnesio numeris

Jubiliejiniame „Laimos“ žurnale – 20 įspūdingų metų: visa, kuo mes gyvenome ir kuo dalijomės su Jumis!

  • 100 ryškiausių asmenybių rinkimai: nuo buvusių garsių vardų iki nūdienos herojų, kurie bus ilgam įrašyti ne tik į mūsų žurnalo, bet ir visos Lietuvos istoriją.
  • Mados kronika: spalvinga kelionė į dvidešimties metų praeitį, iš naujo pažvelgiant į žmones ir reiškinius, kuriuos verta įsiminti.
  • Grožio detektorius: kas buvo, yra ir bus. Nuo pirmo numerio „Laima“ fiksavo tai, kas nauja, kas valdo moterų mintis, už ką ir kodėl jos pasirengusios mokėti… Įdomu, kaip jūs papildytumėt mūsų sudarytą grožio industrijos atradimų sąrašą?
  • Išskirtinė mados fotosesija: reta galimybė susipažinti su žmonėmis, kurie paprastai slepiasi už kadro, – „Laimos“ fotografų ir stilistų komanda. Jie kas mėnesį jums sufleruoja, kaip atrodyti stilingoms, o šiame numeryje debiutuoja kaip modeliai.
  • Tête-à-tête: atviras pokalbis su dramatiško likimo žmogumi – „Laimos“ įkūrėju Viliumi Užtupu. Žurnalo dvidešimtojo gimtadienio proga norisi šį bei tą prisiminti…

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“